Sąžinės fronto linijos

Karo metais parašytame eilėraštyje „Pavargimas“ Vytautas Mačernis paliko mums metaforą – dūžtančių formų pasaulis. Ją ne kartą skolinomės, ieškodami sau vietos veržliai kintančiame XXI amžiuje.

Dabar, karo akivaizdoje, ji kaip niekada aktuali. 23-ejų poetas žuvo 1944 m. nuo rusų tanko paleisto artilerijos sviedinio skeveldros. Mes, tų pačių tankų vėl įbauginti žmonės, klausiame savęs: kaip gyventi dūžtančiame pasaulyje? Į ką atsiremti alsuojant putiniškai agresijai? Kuo pasitikėti, kai fronto linijos eina ne vien tik valstybių teritorijose, bet ir per mūsų širdis. Padalija jas į „mes“ ir „jie“.

Klaidžiau yra su tais, kurie visa gerkle rėkia „Slava Ukraini!“, o ant savo kromelio durų užlipina užrašą: „Rusijos piliečių neaptarnaujame!“

Tik mes – ne visada tie, kurie tarsi savaime turėtume būti vieningi. Todėl, kad lietuviai. Homofobiškais pareiškimais garsėjantis „darbietis“ Mindaugas Puidokas, save įsimylėjęs dizaineris Juozas Statkevičius, nuolat nuo „durnumo apsinešęs“ Selas – juk lietuviai. Vienam Putino sukeltas karas yra savaime suprantamas, kitam – „happy day, no TV propoganda“, trečias peza apie „natūralų planetos išvalymą“. Čia bent jau viskas aišku – mes nenorime būti kaip jie. Klaidžiau yra su tais, kurie visa gerkle rėkia „Slava Ukraini!“, o ant savo kromelio durų užlipina užrašą: „Rusijos piliečių neaptarnaujame!“

„Didžiausias blogis, kurį mums daro priešas, yra tai, kad jis išmoko mūsų širdį neapykantos“, – palydėdamas į gavėnią Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas linkėjo saugotis, kad patys netaptume agresoriais vieni kitiems.

Agresijos kalba  – ne mūsų, o milžiniškos, „užzombintos“ valstybės vadovo, nesuvokiančio, kad įmanoma kalbėtis kitaip. Ja kalbantieji net vaikus, kurie padeda gėlių Maskvoje, prie Ukrainos ambasados, ir rankose laiko plakatą „Karui – ne!“, tempia į milicijos nuovadą. Ja kalbantieji įtikėję, kad Ukrainą kaip valstybę sukūrė Rusija ir kad ją galima „pagrįstai vadinti Vladimiro Iljičiaus Lenino Ukraina“. Tai – jie.

O mes? Vieni savanoriškai keliauja į Ukrainą ginti jos laisvės, o kiti, kaip Gyčio Paškevičiaus sūnus Dominykas, viešai postringauja nuo sofos: „Ar tikrai viską suprantate gerai? Ar tikrai žinote, kas vyksta? Blogieji puola? O iš kur žinote, kad jie blogieji, pagal ką čia skiriate?“

Tikrai, kaip gi čia atskirti?! Fronto linijos eina ir per mūsų sąžinę.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojerusaiUkraina

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių