Savivaldybės išsuka saugiklius

Primena sovietmetį

Paskelbta valstybės valdomo turto ataskaita rodo, kad valstybė turi daug turto, bet ne su visu sugeba tvarkytis ūkiškai. Vien centrinė valdžia turi pastatų, kurie užima 10,5 mln. kv. m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, savivaldybės turi dar 11 mln. kvadratų. Kartu šis plotas prilygsta dviem Anykščių miesto teritorijoms!

Galiausiai premjero pašmaikštavimas, kad 27-ais nepriklausomybės metais vis dar turime valdiškų poilsiaviečių, valdiškų buitinio gyventojų aptarnavimo įmonių ar nieko bendro su valstybės funkcijomis neturinčių valdiškų įmonių, yra labai taiklus.

Reikėtų pridurti, kad 27-ais nepriklausomybės metais turime savivaldybėms priklausančių vandens parkų, pirčių, knygų parduotuvių, vaistinių. Ir jei galvojate, kad šiuos Tarybų Lietuvos rudimentus rasite tik kokiame nors kaimelyje, klystate. Valdiškų knygų parduotuvių yra ir didmiesčiuose, kur jų tikrai netrūksta.

Ar galima tikėtis pokyčių, kad problemos bus ne tik įvardytos, bet ir sprendžiamos? Kyla rimtų abejonių. Ir štai dėl ko.

Valdiški versliukai

Tuo pat metu, kai premjeras kritikuoja neūkiškumą, Seimas neūkiškumą įteisina. Neseniai jis atmetė net Prezidentės veto ir savivaldybių įmonėms leido užsiimti vidaus sandoriais, t. y. pirkti iš savo įmonių bet ką už bet kiek, be jokių konkursų ar viešumo. Savivaldybių įmonėms yra leidžiama tai, kas valstybės įmonėms yra draudžiama. Kodėl? Gal savivaldybių įmonės yra skaidrumo pavyzdžiai? Jose nėra švogerizmo? Jose eiti vadovaujančias pareigas neįdarbinami partijai nusipelnę žmonės?

O dabar Seimo Savivaldybių (ir Valstybės valdymo) komitetas strimgalviais puola ir toliau išsukti saugiklius nevaržomai kurtis valdiškiems versliukams.

Gal savivaldybių įmonės yra skaidrumo pavyzdžiai? Jose nėra švogerizmo?

Prieš gerą pusmetį buvo priimti įstatymai, kad savivaldybei, prieš pradedant naują ūkinę veiklą, reikia gauti leidimą iš Konkurencijos tarybos. Paprastai tariant, gali pasitaikyti situacijų, kai niekas kitas, tik savivaldybės įmonė sutinka suteikti, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugą. Bet lygiai taip pat gali būti situacijų, kai kažkas didmiestyje tiesiog užsinori įsteigti dar vieną valdišką taksi įmonę. Kaip atskirti, kada tikrai yra poreikis steigti valdišką įmonę, o kada tai yra tik užgaida, ar dar blogiau – korupcija? Puiki priemonė – saugiklis, t. y. privaloma pasitikrinimo procedūra, kurią atlieka Konkurencijos taryba. Būtent tai dabar yra įteisinta įstatymuose.

Bet Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas užsimojo šį saugiklį išmesti. Logika? Iš aiškinamojo rašto galima suvokti, esą savivaldybėms neaišku, kokias įmones jie galės steigti, o kokių – ne. Į tokį argumentą yra bent du atsakymai.

Nėra aiškių taisyklių

Pirma, Konkurencijos tarybos leidimas tam ir skirtas – aiškiai ir objektyviai išsiaiškinti, ar reikia dar vieno valdiško verslo, ar ne.

Antra, įstatymų nesupratimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įsivaizduojate, koks triukšmas kiltų, jei privatus verslas pareikalautų tuoj pat panaikinti kokį nors įstatymą, nes verslas jo nesupranta? Arba jei mokesčių mokėtojas pareikštų, kad mokesčių jis nemokės, nes nesupranta pajamų mokesčio įstatymo? Nors, tiesą pasakius, toks mokesčių mokėtojo reikalavimas būtų daug labiau pagrįstas, nes mokesčių mokėtojas išlaiko valdžią, ir gali reikalauti, kad bent taisyklės būtų surašytos aiškiai.

Jei savivaldybių įmonėms bus išsukti saugikliai, kaip mokesčių mokėtojai bus apsaugoti nuo to, kad jų pinigus švaistys politikai užsimanę "pažaisti" verslą? Kaip Seimo komitetas siūlo apsisaugoti nuo dar vieno valdiško taksi didmiestyje? Niekaip. Jei dabar prieš steigiant taksi įmonę reikėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą, tai komitetas siūlo, nebent savanoriškai pasikonsultuoti.

Žinutė savivaldybėms maždaug tokia: steikite, ką norite, o jei kas prisikabins, – eikite į teismą prieš Konkurencijos tarybą ir įrodykite, kad valdiško verslo labai reikėjo. Kol porą metų vyks teismo procesas, spėsite sužlugdyti konkurentus, o kartu ir verslą "pažaisite". Blogiausiu atveju – panaikinsite savo pačių įsteigtą įmonę, ir tiek. Bet netrukus vėl galėsite sugalvoti ką nors naujo.

Tarsi feodalai

Būtent dėl tokio požiūrio kai kurie savivaldos atstovai užsitarnavo feodalų pravardes. Ką daro šis Seimas, kad feodalizmas būtų išguitas? Jei ir daro, tai kol kas į priešingą pusę.

Dar blogiau, kad viskas daroma strimgalviais. Įstatymo projektas registruotas gegužės 31 d., Seimui pateiktas birželio 13 d., svarstymas plenariniame posėdyje – jau birželio 22 d. Pavydėtinas greitis. O, kad tokiu greičiu būtų sprendžiami mokesčių mokėtojų klausimai, ar naikinamos kliūtys investicijoms pritraukti.

Prieš rinkimus dalis žmonių patikėjo, kad nauja šluota gali iššluoti užpelkėjusį valstybės turto valdymo neūkiškumą. Tuos žmones nuvilti būtų strateginė politinė klaida. O leisti valdiškiems verslams nežabotai plėstis – strateginė ekonominė klaida.