Savivaldoje jokios politikos?

Įsibėgėjant diskusijoms dėl savivaldos rinkimų, vis pasigirsta kandidatų pasisakymai, jog kandidatuodami į merų ar savivaldybių tarybų narius jie nedalyvauja politikoje. Savivaldos reikalai, kaip galima suprasti, yra labiau ūkinių sprendimų reikalai, kuriems svarbiausia yra mokėjimas efektyviai administruoti. Kitaip sakant, savivalda nesusijusi su politika.

Bet ar iš tiesų taip yra, ar tai tik rodo kandidatų pastangas kurti savo kaip administratorių įvaizdį? Žinome, kad politika ir su ja siejamos institucijos, pavyzdžiui, partijos, rinkėjams asocijuojasi su negerais dalykais, jomis menkai pasitikima. Todėl matome visuomeninių komitetų, dalyvaujančių savivaldos rinkimuose, gausą, o kandidatai, ypač verslininkai ar valstybės įmonių vadovai, akcentuoja ūkinių klausimų svarbą savivaldos darbe.

Atrodo, kad prieš penkerius metus tokia viešųjų ryšių strategija bent kai kuriose savivaldybėse pasiteisino. Tai dar labiau skatina ja vadovautis ir šiuose rinkimuose. Tačiau net jei tai – tik viešieji ryšiai, reikėtų sąžiningai pripažinti, kad jie smarkiai atitrūkę nuo to, kas vyksta savivaldoje. O jei tai nėra vien viešieji ryšiai, bet yra žmonių, kurie iš tiesų tiki, kad savivalda neturi nieko bendro su politine veikla, reikėtų prisiminti, kas yra politika.

Politikos apibrėžimų yra įvairių. Tarp populiariausių yra tokie kaip JAV politikos mokslininko Haroldo Laswello dar XX a. pirmoje pusėje pasiūlytas politikos apibūdinimas „kas gauna ką, kaip ir kada“ ar Davido Eastono samprata apie „privalomą gėrybių paskirstymą“. Kitaip sakant, politika apibrėžiama kaip veikla, kurios metu priimami ir įgyvendinami privalomi sprendimai, paskirstant išteklius bei sprendžiant visuomenėje kylančius konfliktus. Ypač svarbus šiuo požiūriu yra bendruomenės narių, turinčių skirtingus poreikius ir galimybes, interesų derinimas, skirstant finansinius išteklius, teikiant paslaugas ar reguliuojant bendruomenės narių santykius.

Visus šiuos politikai priskiriamus bruožus galima rasti savivaldoje. Savivaldos institucijos savo kompetencijų ribose priimama sprendimus dėl to, kokiai sričiai skirti didesnį ar mažesnį finansavimą – kelių plėtojimui, poilsio infrastruktūrai, švietimui ar socialinėms reikmėms ir panašiai. Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje per savivaldos institucijas planuojama perskirstyti virš 1,9 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų lėšų jų savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Prie jų pridėjus tikslines biudžeto dotacijas suma išauga iki beveik 2,95 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus miesto biudžetas siekia apie 670 mln. eurų, iš kurių 404 mln. eurų yra skirti savarankiškoms funkcijoms vykdyti, dar 169 mln. eurų sudaro tikslinės dotacijos ir beveik 70 mln. eurų – ES lėšos. Nors šie dydžiai mažesni, nei valstybės biudžeto apimtys, tačiau jie nėra nereikšmingi. O sprendžiant, kaip skirstyti pinigus, neišvengiamai reikia derinti skirtingus konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius, kas ir yra politikos esmė.

Be to, savivaldos institucijos naudoja ir kitas viešosios politikos priemones, kuriomis siekiama viešojo bendruomenės intereso, sprendžiami konfliktai tarp jos narių, reguliuojama ūkinė ir kitokia veikla. Tai reguliavimo politikos priemonės – privalomos normos, kurios riboja arba skatina verslus, nustato ribas tarp privačios ir viešosios erdvės, suteikia prieigą ar riboja teikiamas paslaugas gyventojams. Be to, savivaldybė gali steigti įstaigas konkrečioms paslaugoms teikti, nustatyti vietos rinkliavas.

Šių viešosios politikos priemonių rinkinys skiriasi nuo šalies nacionalinio (centrinio) lygmens politikoje taikomų priemonių rinkinio. Be to, savivaldybių, ypač mažiausiųjų, specifika yra ta, jog ten „visi visus pažįsta“. Dažnai tai gali būti privalumu, nes esant pasitikėjimui lengviau priimti kolektyvinius sprendimus ir jų laikytis. Tačiau neretai ši aplinkybė tampa palankia korupcijai, nes mero ar tarybos narių įgaliojimai skirstyti išteklius (ne tik biudžeto pinigus, bet ir leidimus įvairioms veikloms, informaciją ir kitus gyventojų vertinamus dalykus) gali būti išnaudojami asmeninei, šeimos ar tarpusavyje susijusių vietos politikų ir verslininkų naudai likusių ar jais galinčių tapti bendruomenės narių sąskaita.

Tačiau nepriklausomai nuo savivaldos specifikos turimų kompetencijų bei funkcijų prasme lyginant su nacionaline politika, sprendimų priėmimo esmė išlieka ta pati – savivaldoje nuolat reikia derinti skirtingų bendruomenės narių interesus, ieškoti bendro vardiklio, vadinamo viešuoju interesu, o šio proceso metu priimami sprendimai veikia bendruomenės narių gyvenimą ir finansinę padėtį. Tai, jog savivaldybių tarybose dažnai susiformuoja ideologiškai neįprastos koalicijos, neturėtų būti traktuojama kaip ūkiškumo pirmenybės prieš politiką įrodymas. Tai tiesiog rodo, kad savivaldoje dalyvaujantys politikai skiria mažai reikšmės tradicinėms ideologijoms (beje, nacionalinėje politikoje dešinės ir kairės skirtis taip pat nėra aiški, o Lietuvos praeities traktavimas ilgą laiką buvo svarbesnis partijų identifikacijai, nei tradiciniai ideologiniai skirtumai). Bet tai nepanaikina poreikio nuolat rinktis, kai reikia priimti sprendimus dėl ribotų išteklių paskirstymo.

Tad savivaldybių tarybų nariai ir merai pirmiausia yra politikai, kurie turėtų suvokti dilemas, kylančias, kai reikia rinktis tarp skirtingų vertybių – verslo plėtojimo ar ramios gyventojų aplinkos konkrečioje kaimynystėje, didesnio teritorijų užstatymo ar didesnių viešųjų erdvių, investavimo į savivaldybės įstaigų teikiamas paslaugas gyventojams ar jų pirkimo iš privačių tiekėjų, stabilumo ar kaitos. Būtent apie tokias dilemas ir vertėtų daugiausia diskutuoti rinkimų kampanijos metu. Tada būtų aišku, jog bet koks pasirinkimas yra sudėtingas, nes reikia pasverti skirtingus ir dažnai konfliktuojančius interesus, ieškoti sutarimo, spręsti, kaip paskirstyti ribotus išteklius, derinti skirtingas priemones ir telkti joms palaikymą, siekiant bendruomenės klestėjimo. Tai ir yra politika, kuri vyksta kiekvienoje savivaldybėje nepriklausomai nuo merų vizijų bei tarybų koalicijų sudėties.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
Daugiau straipsnių