- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį.
Kai pro langus į ministeriją nakvoti landžioja mokytojai, tokie S.Skvernelio minties šuoliai – visai logiški.
Tik visas tas anarchistinis gaivalas iš tiesų atsirado ne dabar, bet pulsavo jau seniai, nes valstybėje visą laiką buvo kovojama su pasekmėmis, o ne priežastimis.
Streikuojantys medikai, kultūrininkai, pedagogai – taip pat pasekmė to chaotiško partinio valdymo, paremto ne vakarietišku veiklos organizavimu ir strategija, o manipuliatyvine vadyba ir gaisrų gesinimu.
Kaip sovietiniais laikais, valstybė springsta vajais: tai tapsime informacinių technologijų šalimi, tai Baltijos regiono SGD distribucijos centru, tai dabar kariausime už 2,5 proc. BVP perspektyvoje. Ir iš visko išeina tie patys veneriniai negalavimai. Triperis, taip sakant.
Štai nūnai gesinamas mokytojų streikas – nėra pinigų algoms didinti. Tarsi tai anksčiau nebuvo žinoma. Tik kodėl tada partijos pasirašė susitarimą iki 2030-ųjų didinti asignavimus ne švietimui, o karui? Ir dar žinant apklausos duomenis, kad 65 proc. lietuvių yra prieš ginklavimąsi.
Dar vienas klausimas: jeigu Lietuvoje 6 tūkstančiais pedagogų per daug, kodėl jie neatleisti arba neperkvalifikuoti? Vien šių žmonių atlyginimams per metus reikia 37,5 mln. eurų, kuriuos ir buvo galima skirti mokytojų algų didinimui.
O kiek Lietuvos švietimo sistema valdo nereikalingo turto, kurį išlaikyti kasmet vis didesnė našta? Ar kas nors domėjosi, kiek milijonų eurų kiekvieną mėnesį sumokama Rusijai už mokymo įstaigų pastatuose suvartotą elektrą? Kiek kainuoja administraciniai resursai, niekam nereikalingų dalykų (pvz., tikybos) dėstymas, seminarai su kavute, pinigų plovyklomis tapusios konferencijos, autotransportas?
Ta pati totalinė valdymo demencija vyrauja ne vien švietime, bet ir visame dūstančiame viešajame sektoriuje, kuris tapo monumentu mūsų visų nelaimei – neūkiškumui ir institucinei silpnaprotystei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiuolaikinis folkloras1
Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...
-
Mobingo skvernai1
Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...
-
L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms1
Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...
-
Metamorfozės. Koba7
Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...
-
Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos23
Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...
-
„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“2
Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...
-
Linkėjimai iš Kremliaus2
Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...
-
Šventos dviprasmybės5
Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...
-
Būtis – lyg telefono kopija8
Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...
-
Išaugti vardai4
Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...