Saldainiai su opiumu

Keliolikos minučių pokalbis telefonu į Rusiją. Arba sotesnė vakarienė dviem žmonėms. Maždaug tiek šiandien būtų galima nusipirkti už vieną mėnesinę išmoką, kuria Rusija nusprendė pradžiuginti trijose Baltijos valstybėse gyvenančius karo veteranus.

Ko šie rubliai bus verti nuo sausio 1-osios, net numanyti sunku. Gal lygiai tiek, kiek Ericho Marios Remarque'o herojaus alga, kurią, rytą gautą, jis skubėdavo išleisti perpiet, nes iki vakaro nuvertėdavo lygiai perpus? Rusija kol kas dar neišgyvena "Juodajame obeliske" aprašytos visuomenės ir ekonomikos desperacijos, kurią Vokietija patyrė po Pirmojo pasaulinio karo. Rublį krečianti nuvertėjimo karštinė anuometės markės lygio dar nepasiekė, tačiau pastarąją vejasi sparčiu žingsniu.

Sparčiu žingsniu savo prezidento priesaikus "pasirūpinti" tėvynainiais artimiausiame užsienyje vykdo ir Rusijos vyriausybė. Pašalpa veteranams – vienas tokių sprendimų, su tikruoju rūpinimusi neturintis nieko bendra. Žinoma, veteranai, kurių jauniausieji tuoj skaičiuos dešimtąją gyvenimo dešimtį, piniguose nesimaudo. Kaip ir dauguma tokio amžiaus Lietuvos piliečių. Tačiau vien dėl to skirta išmoka yra paniekinanti ir pavojinga it opiumo prikimšti saldainiai. Tik toksinis poveikis pasireikš ne veteranams, bet mūsų vyriausybėms.

Lietuvoje suskubta piktintis, kad Rusijos dovanas gaus ir taikių gyventojų ar partizanų žudikai. Tačiau svarbiau šiandien būtų ne piktintis – juk ir patys nusikalstamai lėtai tiriame NKVD nusikaltimus, ir neįtikėtinai keistai vykdome teisingumą jų autorių atžvilgiu. Svarbiau yra suprasti, kad šios iš niekur atsiradusios išmokos yra nauja Rusijos hibridinio karo su Baltijos šalimis ataka.

Blogi karvedžiai atsako į atakas, geri – užkerta joms kelią. Šiandien Rusija skiria 50 litų veteranams ir kviečia moksleivius į abejotinos vertės stovyklas, rytoj gal pasirūpins rusakalbiais kultūros atstovais. Poryt – nerusakalbiais kultūros atstovais, kuriems kažkodėl nuolat pristinga valstybės lėšų? Juk panašias "kultūrines" atakas Lietuva jau išgyveno, o už draugiškos SSRS rūpestį vieną dieną mūsų rašytojai išvyko parvežti Stalino saulės.

Panašaus pobūdžio Rusijos gestai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo ne tokie grėsmingi kaip civilių lėktuvų takais skraidantys Rusijos naikintuvai ar mistiniai povandeniniai laivai, vis kyštelintys savo periskopus – it Lochneso pabaisos galvą – tai ties Švedijos, tai ties Škotijos krantais. Hibridiniame kare nėra strategiškai nesvarbių detalių, net jei jų vertė – tik keli nupigę rubliai.