Šakalo pavasaris: kovo idos

Vidurdienį Londone, prabangiame restorane, susitiko keturi vyriškiai – kinas, jaunas rusas oligarchas ir viena bedantė, urzgianti beždžionė, vadinama Aleksandru Galijevičiumi. Šis subjektas nekalbėjo, tik skleidė neaiškius garsus, o rusas oligarchas vertė kinui, ką anas pasakęs. Šie žmonės laukė ketvirtojo džentelmeno – anglo. Pastarasis netruko pasirodyti.

Ponas anglas buvo šviesiaplaukis, geros sveikatos ir nuotaikos, savo srities profesionalas – geriausias iš geriausiųjų. Jis neseniai grįžo iš Šveicarijos, kurios banke atsiėmė savo honorarą už darbą, susijusį su Slovakijos žiniasklaida. Visi susitikimo dalyviai pasisveikino ir ėmė kalbėtis. Buvo aptarti "Oskarų" rezultatai, koalicijos sudarymas Vokietijoje ir pasikėsinimas į buvusį Rusijos šnipą. Taip prisikasta prie pagrindinės susitikimo temos.

Pokalbio metu paaiškėjo, jog ponas kinas ką tik savo įmonėje buvo išrinktas generaliniu direktoriumi iki gyvos galvos. Jaunasis rusas oligarchas, pasirodo, turi reikalų su Sirijos diktatoriumi ir laiko privačią armiją, kuri padeda Basharo al-Assado režimui kariauti su sukilėliais. Mainais už tai jaunasis oligarchas gali įsisavinti dalį iš sukilėlių atkovotų teritorijų ir iš ten išgauti naftą. Tačiau neseniai jaunojo oligarcho privačią armiją ištiko nesėkmė, kai ji savavališkai pabandė užpulti kurdus bei jų konsultantus amerikiečius ir buvo sumalta į miltus. Sumalta taip, jog Žmogui su botokso kauke prireikė net septynių iš eilės botokso injekcijų, kad anas galėtų pasirodyti viešumoje ir perskaityti pranešimą apie naują modernų viršgarsinį ginklą, vadinamą "Podielka".

Galų gale paaiškėjo, ko ši trijulė nori iš anglo. Nors jaunasis rusas oligarchas palaikė pozityvius santykius su Botokso kauke, jis turėjo daug konkurentų, kurie siekė diktatoriaus malonės. Jie visi vieni su kitais kovojo ir vis dažniau nepaisydavo Botokso kaukės autoriteto, ką įrodė nutikimas Sirijoje. Jaunasis oligarchas suvokė, kad Botokso kaukė vis labiau silpsta ir jam jau metas trauktis.

Kino žmonės vis labiau plėtė savo įtaką pasaulyje, apraizgydami vakariečius ekonominiais čiuptuvais bei atvirai ir įžūliai įsisavindami Sibiro žemes. Trumpai tariant, kinas buvo suinteresuotas chaosu ir netvarka savo kaimyninėje valstybėje. Be to, kažkada Žmogus su botokso kauke viešai kiną pažemino, apgobdamas jo žmoną savo švarku ir taip visai Kinijai parodydamas, jog kinas negali pasirūpinti savo pačia.

Šioje kompanijoje sėdėjo beždžionė Aleksandras Galijevičius. Vienas Dievas težino, ką jis čia veikė. Iš jo urzgimo kiti pokalbio dalyviai daugmaž suprato, kad beždžionė Aleksandras buvo nusivylęs Žmogumi su botokso kauke, jo nuomone, pastarasis prarado savo dvasią, turėtą karjeros pradžioje, ir ėmė stokoti valios, būdingos Josifui bei Adolfui.

Visas šis reikalas buvo ypač slidus, mat sėkmės atveju visoje politinėje erdvėje kiltų siaubingas chaosas ir situacija taptų ypač pavojinga. Vis dėlto, visi interesantai sutiko, kad kito kelio nėra. Trumpai tariant, visi pokalbio dalyviai, išskyrus anglą, buvo suinteresuoti, kad Žmogus su botokso kauke nebebūtų perrinktas dar vienai kadencijai.

"Noriu, kad suprastumėte, – paaiškino anglui oligarchas. – Mes ne teroristai, o verslininkai. Mūsų pareiga – apsaugoti savo investicijas." Anglas niekas nelaukęs atsakė: "Taigi, jūs norite jį utilizuoti." Kinas: "Kalbate kaip profesionalas. Ar tai įmanoma?" Anglas: "Įmanoma, bet tai pareikalaus labai daug laiko ir pastangų, jau nekalbant apie pinigus." Kinas: "Kodėl?" Anglas: "Manau, jūs puikiai suprantate, kad Žmogų su botokso kauke supa sunkiai įveikiama aukščiausio lygio apsauga. Vien šeši ekipažai kasdien budi su šviežiai paruoštomis botokso dozėmis." Jaunasis oligarchas: "Mes neturime laiko. Darbą reikia atlikti jau artimiausiomis dienomis. Kovo 16 dieną Žmogus su botokso kauke dalyvaus Nikitos Michalkovo režisuojamo spektaklio "Užsispyrėlės sutramdymas" premjeroje. Kitos progos nebus."

Pokalbis nutilo. Anglas atrodė šiek tiek susinervinęs, tačiau jis tik svarstė praktinius šio naujo užsakymo atlikimo niuansus. "Ar jūs nužudysite Žmogų su botokso kauke?" – tyliai paklausė kinas. Anglas atsakė: "Taip, bet tai kainuos labai daug pinigų." Beždžionė Aleksandras suurzgė, o jaunasis oligarchas paklausė: "Kiek?" Anglas: "Grynaisiais. Pusė – iš anksto, pusė – užbaigus darbą." Aleksandras vėl suurzgė, o anglas, nelaukęs, kol išvers, atsakė: "Pusė milijono." Aleksandras ėmė isteriškai draskytis ir garsiai inkšti. Visi restorano lankytojai sužiuro į šį ketvertą.

Jaunasis oligarchas pasakė: "Pusė milijono rublių – dideli pinigai." Anglas šaltai atkirto: "Bitkoinų." Kinas pašoko: "Jūs – pamišėlis!" Anglas ramiai atsakė: "Ne, aš – tiesiog geriausias, todėl ir kaina atitinkama." Aleksandras kažką suurzgė jau gerokai ramiau. Kiti lankytojai nebekreipė į pašnekovus dėmesio. Jaunasis oligarchas tarė: "Mes sutinkame. Jūs gausite pinigus."

Dar tą pačią savaitę, niekam nepastebėjus, į Didžiojo Maskvos teatro ložę įėjo anglas ir įsinešė ten galingą patranką, pabalnotą optiniu taikikliu, lazeriu ir duslintuvu. Šalta jo akis greitai surado taikinį ir įdėmiai stebėdama laukė tinkamo momento. Niekas neišgirdo šūvio. Tik iš aukos galvos milžinišku fontanu ištryškęs botoksas ir aptaškęs žymiausią Rusijos transvestitą Filipą Bedrosovičių pagaliau atkreipė kitų lankytojų dėmesį, o tai sukėlė pelnytą triukšmą ir sąmyšį.

Po kelių dienų Ksenija Sobčiak buvo tituluota visų Rusijos oligarchų, įteisintųjų vagių ir baudžiauninkų karaliene. Nors atėjo pavasaris, Rusijoje niekas taip ir nepasikeitė.