S. Skvernelio ėjimas žirgu

Vakarykštis Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių.

Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu. Nors susitikimo turinys pristatytas gana lakoniškai, o ir komentavo jį kol kas daugiausia pats Lietuvos premjeras, tačiau bendravimas su įtakingiausiais Lenkijos politikais savaime yra svarbus. Pokalbiai gali sumažinti nesusipratimų tikimybę, padėti geriau suprasti vieni kitų požiūrį į dvišales bei regiono aktualijas, sklandžiau derinti pozicijas, įgyvendinant kiekvienos šalies nacionalinius interesus.

Daugelyje sričių bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos ir taip vyksta labai intensyviai. Koordinuojami veiksmai saugumo srityje, ypač NATO formatuose. Intensyvi prekyba ir žmonių judėjimas tarp abiejų šalių. Sveikintiną postūmį santykiams suteikė ir Lietuvos pusės veiksmai sprendžiant įsisenėjusius „Lietuvos geležinkelių“ nesutarimus su „PKN Orlen“. Tačiau Lietuvai, kuriai kaimynė Lenkija svarbi ne tik karinio saugumo požiūriu, bet ir kaip jungtis su Vidurio ir Vakarų Europa, svarbus didesnis Lenkijos dėmesys šio regiono infrastruktūros projektams.

Sprendžiant iš viešų Lietuvos premjero pasisakymų, atrodo, kad vakarykščiai susitikimai Varšuvoje gali pakoreguoti ir regioninio bendradarbiavimo dinamiką. Jau kurį laiką Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl visoms priimtino elektros tinklų sistemos sinchronizacijos su kontinentine Europa modelio. Lietuva pastarąjį pusmetį mėgina spausti Latviją ir Estiją pritarti sinchronizacijai per „LitPol Link I“ liniją, jungiančią Baltijos šalis su Lenkija. Lietuvos atstovai teigia, kad jei artimiausiu metu kitos Baltijos šalys nepalaikys siūlomo sinchronizacijos modelio, jie imsis šį projektą įgyvendinti su Lenkija. Tačiau iki šiol toks spaudimas neatrodė įtikinamas, nes nesulaukė viešo Lenkijos politikų palaikymo. Kol kas apsiribota tik veiksmų derinimu techniniame lygmenyje tarp Lietuvos ir Lenkijos energetikos įmonių. Jei po vakarykščio susitikimo Lenkija politiniame lygmenyje parems Lietuvos iniciatyvą, procesas gali pajudėti. Be to, verta prisiminti ir Lenkijos kritišką požiūrį į Astravo AE, kuris artimesnis Lietuvos pozicijai, nei, pavyzdžiui, Latvijos.

Tuo pačiu S.Skvernelis vakar jau parėmė Lenkiją jos ginče su Prancūzija ir kai kuriomis kitomis Vakarų Europos valstybėmis dėl komandiruotų asmenų ES direktyvos. Tokią poziciją galima pagrįsti panašiais abiejų šalių ekonominiais interesais. Tačiau daugiau klausimų kils tada, kai Lietuvos valdantiesiems reikės apsispręsti dėl kitų Lenkijai aktualių ES darbotvarkės klausimų, pavyzdžiui, gilesnės integracijos tarp euro zonos valstybių, kurios gali imtis Prancūzijos ir Vokietijos vadovai po parlamento rinkimų Vokietijoje. Ypač sudėtingas pasirinkimas gali iškilti vis aštrėjant ginčui tarp Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos dėl teisės viršenybės ir teismų reformos Lenkijoje. ES gausėja raginimų kitoms valstybėms narėms aiškiai išsakyti savo poziciją šiuo klausimu. Ar Lietuva paremtų Lenkiją, kurią kol kas viešai remia tik Vengrija, ar palaikytų Europos Komisijos poziciją? O gal mėgintų imtis tarpininkės vaidmens? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje buvo deklaruojamas siekis tapti tarpininke tarp Višegrado ir Šiaurės šalių. Bet viena yra deklaruoti, o kita – sugebėti praktiškai imtis tokios lyderystės.

Ar Lietuva paremtų Lenkiją, kurią kol kas viešai remia tik Vengrija, ar palaikytų Europos Komisijos poziciją? O gal mėgintų imtis tarpininkės vaidmens?

Galiausiai, S.Skvernelio pokalbiai Varšuvoje neabejotinai turės atgarsių ir Lietuvos vidaus politikoje. Viena vertus, tai gali sukelti kai kurių Lietuvos politikų kritiką dėl galimų nuolaidų Lenkijai, pavyzdžiui, sprendžiant asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose klausimą. Be to, neatmestinos ir trintys tarp premjero ir pagrindinių šalies užsienio politikos formuotojų. Kita vertus, aktyvesnis bendravimas su Lenkijos valdančiaisiais gali sustiprinti S.Skvernelio pozicijas derybose dėl koalicijos su socialdemokratais, pavyzdžiui, svarstant dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paramos Vyriausybės pasiūlymams. Ir galvojant apie 2019 metus, jei premjeras pasakys „taip“, jis jau nebebus užsienio politikoje jokio įdirbio neturintis kandidatas. Bet, žinoma, pokalbiai Varšuvoje yra tik vienas pirmųjų ėjimų, po kurio turės sekti kiti, vis sudėtingesni.


Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
kas dėl jungčių su išoriniu pasauliu, tai Lietuvai reikia turėti iš abiejų pusių keitiklius, kad galima būtų manevruoti ir iš to užsidirbti gražaus pinigo... tuo labiau, kad turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę... Premjeras dirba nuosekliai gerindamas Lietuvos ir Lenkijos santykius... Bravo Premjerui...

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
Premjeras didina Lietuvos prestižą... pagarba Premjerui...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
  •  Lietuviškųjų tiltų istorijos
    Lietuviškųjų tiltų istorijos

    Šiemet šimto metų sukaktį mini aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, iškilęs virš Dubysos slėnio į 42 m aukštį. Jis kelyje tarp Radviliškio ir Pagėgių, yra 570 m ilgio ir...

  • Asfalto vaikai
    Asfalto vaikai

    Šiandien vyresniems moksleiviams paskutinė mokslo metų diena. Atostogos! Lietuva rūpinasi savo ateitimi, vaikų stovykloms šiemet išdrebino 1 mln. eurų. Susimetė gailestingosios ministerijos, savivaldybės. Pridūrė, davė daugiau ne...

  • Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?
    Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?

    Vasarą iš Europos sostinių pasklinda kultūros renginiai. Tai metas, kai galima išvėdinti didžiąsias koncertų sales ir pasirengti naujam sezonui. Būtent dėl to pasaulyje žinomi Europos festivaliai kraustosi iš sostinių. Be to, ta...

  • Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos
    Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos

    Nors nevykusiai kriminalizuojanti žurnalisto T. Dapkaus veiklą VSD pažyma buvo specialiai parengta nutekinimui, kad gesintų ir menkintų viešumon iškilusius faktus, kaip prezidentė susino žiniasklaidą, pažyma nėra tuščias popierg...

    6
  • Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio
    Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

    Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analiz...

    12
  • Jokios simbiozės nėra
    Jokios simbiozės nėra

    Didysis pastarųjų dienų taikdarys D.Trumpas šiandien savo gimtadienio proga gali pelnytai išlenkti taurelę atsipūsdamas, tarsi koks Heraklis, išmėžęs Augėjo arklides. ...

    6
  • Neeilinio ruso kritika Vakarų adresu
    Neeilinio ruso kritika Vakarų adresu

    Prieš maždaug 40 metų, 1978 m. birželio 8 d., rusų rašytojas Aleksandras Solženicynas,  dėl „Gulago archipelago“ sovietų  ištremtas į Vakarus, Harvardo universiteto diplomų įteikimo šventėje pasakė ...

    1
Daugiau straipsnių