Rusijos prezidento rinkimų šou prasideda

Koks bendras visų šių įvykių vardiklis? Ogi tai, jog realybės šou „Rusijos prezidento rinkimai“ jungia aukštesnę pavarą ir žiūrovams žada pakankamą pramogų dozę.

K. Sobčak kandidatūra nustebino dėl įvairių priežasčių: moteris, 35-erių metų televizijos veidas, pramoginio turinio laidų vedėja ir socialinių tinklų žvaigždė, pastaraisiais metais pradėjusi žurnalistės karjerą, toli gražu nėra tipinė kandidatė. Dar daugiau, jos biografija kelia įvairių minčių: viena vertus, pastaraisiais metais ji dirba vieninteliame nepriklausomame televizijos kanale „Dožd“, kita vertus – ji yra Putino mentoriumi laikomo Anatolijaus Sobčako, kuris 90-aisiais buvo Sankt Peterburgo meru ir kurio komandoje pradėjo savo politinę karjerą dabartinis Rusijos prezidentas.

Todėl nors jaunoji kandidatė pristato save kaip alternatyvą visiems atsibodusiems politikams, tai įtikina nedaugelį. Juo labiau, kad vos kelias dienas prieš savo apsisprendimo paviešinimą K. Sobčak lankėsi pas V. Putiną. Oficiali priežastis – aptarti dokumentinio filmo apie savo tėvą ir V. Putino mentorių detales.

Koks jos vaidmuo šiame rinkimų spektaklyje – galime tik spėlioti. Ji nekelia jokios grėsmės Putinui, tačiau būdami populiari gali padėti padidinti rinkimų aktyvumą. Fabrikuojamuose rinkimuose tai svarbu, siekiant užglaistyti klastojimų mastą. Antra, dėl savo darbo „Dožd“ ir nevengiamos kritikos Rusijos valdančiajam elitui, iš dalies ji gali būti palaikyta opozicijos kandidate ir pasiimti bent dalį jų balsų. Trečia, opozicijos kandidatams pralaimėti sistemą kontroliuojančiam V. Putinui yra viena, bet surinkti mažiau balsų, kas yra visai realu, nei Rusijos Paris Hilton tituluojama K. Sobčak, yra smūgis reputacijai.

Tuo tarpu kokiu tikslu V. Putinas paklaustas, ar dalyvaus rinkimuose, vis dar slapukauja, įspėti sunkiau. Tačiau tuo abejoti nereikėtų, nes ženklų, kad valdančiojo elito tarpe vyktų rimtos galios kovos, galinčios lemti naujo lyderio pasirinkimą, nėra. Nepaskelbus savo kandidatūros nereikia kalbėti apie ateitį ir Rusijos piliečių šerti naujais pažadais, kai ir daugelis senųjų vis dar laukia savo eilės, tad tai gali būti vienas motyvas.

Kitas – noras išlaukti pirmųjų oficialių kandidatų pasirodymo ir tuomet pareikšti: gerai, jeigu prašote ir nematote, kas galėtų geriau – pasiaukosiu tėvynės ir liaudies labui. Kitiems pasirinkimams esant K. Sobčak ir aštuntąjį dešimtmetį skaičiuojantiems amžiniesiems kandidatams V. Žirinovskiui ir G. Ziuganovui, status quo nusidažo daug ryškesnėmis spalvomis.

Nors A. Navalnui nebus leista dalyvauti rinkimuose, jis ir toliau elgiasi kaip kandidatas ir skersai bei išilgai naršo Rusiją, organizuodamas palaikymo mitingus bei formuodamas jo rėmėjų organizacinę struktūrą. Dažnai A. Navalno politinės manifestacijos tampa svarbiausiu savaitės įvykių net ir dideliuose šalies miestuose. Todėl nors 2014-aisiais jam dukart nebuvo leista įregistruoti politinės partijos, šiandien jo sukurtas rėmėjų tinklas jau yra gerokai veiksmingesnis nei daugelis kitų opozicinių judėjimų.

Rinkimų šou iš anksto nuspręstais rezultatais baigiasi, bet ryšiai išlieka – tokia logika vadovaujasi A. Navalnas. Ir tai itin erzina Kremlių, kuris situaciją vertina rimtai: leisti jam kandidatuoti – per didelis ir sunkiai kontroliuojamas iššūkis, uždaryti į kalėjimą – dėl jo užsitarnauto statuso visuomenėje gali būti per daug pavojinga. Todėl jis ir toliau telkia paramą ir tikisi ją išnaudoti ateityje, taip išlikdamas šiandien sau lygių neturinčia alternatyva valdančiajam režimui.

Ir vis dėlto, realybės šou „Rusijos prezidento rinkimai“, nepaisant didelių pastangų sukurti tikrą pramogą ir demokratinio proceso iliuziją, yra gerokai paprastesni. V. Putinas dar šešeriems metams taps prezidentu, o didysis klaustukas, kas valdys Rusiją po jo, spręsis būtent tada.