Rusijos prezidento pasirinkimai ir jų kaina

Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ rašė, jog Vladimiras Putinas turi tris pasirinkimus. Pirma, jis gali greit įžygiuoti į rytinę Ukrainą, kad ją, kaip ir Krymą, prisijungtų.

Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ rašė, jog Vladimiras Putinas turi tris pasirinkimus. Pirma, jis gali greit įžygiuoti į rytinę Ukrainą, kad ją, kaip ir Krymą, prisijungtų. Bet tai būtų rizikinga, nes tuo Rusija vienareikšmiškai prisiimtų agresorės vaidmenį, ir tai ją pavojingai izoliuotų. Dėl to, anot dienraščio, V. Putiną gal labiau vilios antrasis variantas: jis tol sukinės dujų čiaupus, didins pasienio pulkus, rengs provokacijas ir lauks Ukrainos suirimo iš vidaus, kol bent rytinė jos dalis beveik pati nukris jam į sterblę.

„Bet yra ir trečias pasirinkimas: V. Putinas sumažina spaudimą. Tačiau paskutiniųjų kelių savaičių poslinkiai kalba prieš galimybę, kad Kremliaus valdovas pasirinktų būtent šį variantą. Todėl jis provizoriškai renkasi antrąjį kelią. Ukrainai tai reiškia vieną nelaimę po kitos, o Europos Sąjungai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms – besitęsiantį nemalonumą ir bėdas“, – reziumavo „Süddeutsche“.

Frankfurto „Allgemeine“, taip pat Vokietijos nacionalinis leidinys, teigė, jog  jau nuo pat konflikto dėl Ukrainos pradžios vakarų europiečių silpnoji vieta buvo ta, kad jie kuo skubiausiai griežtai atmetinėjo karines reakcijas. 

„Net ir didžioji koalicija Berlyne labai greitai pritarė šitam kalbėjimo būdui. Prie jo tiko ir saulės spindulys, kurį Ukrainos link metė susitikimas Ženevoje prieš Velykas. Tačiau labai neilgam“, – pastebėjo dienraštis.

Nauji grasinimai, anot šio Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraščio, iš Maskvos ir susišaudymai Slovjanske rodo Ženevos paaiškinimo silpnumą. Jis ne tik ignoruoja tai, kas vyko ligi šiol, būtent, Krymo prisijungimą, bet ir teikia Kremliui plačias interpretavimo galimybes tam, kad rastų būdų Ukrainai ir toliau kenkti. 

Sarajevo dienraštis „Dnevni Avaz“ rašė, jog „Amerikos prezidentas Barackas Obama sakė tiesą, įspėdamas nepuoselėti per didelių lūkesčių dėl Ženevos susitarimo“.

Bosnijos ir Hercegovinos sostinės laikraštis, deja, neatmetė galimybės, jog  „ekspertų manymu, Ukrainos krizė gali netgi vesti prie Trečiojo pasaulinio karo“.

Bet Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ rašė, jog „nėra jokios alternatyvos laipsniškam įtampos mažinimui dalyvaujant užsienio stebėtojams. Tai galioja ir  Ukrainos rytams su prorusiškų jėgų okupuotais  oficialiais jos pastatais, ir vis dar užimtai Nepriklausomybes aikštei Kijeve. Tiesiog per daug visur mėtosi ginklų, dar gali daug kur įsiliepsnoti pavojingi gaisrai“.

Svarbu ne tik saugumas, Ukrainai reikia ir padorios  politinės perspektyvos, rašė Osnabriuko laikraštis.

Anot Stambulo dienraščio „Hürriyet“, naujas šaltasis karas nepasitarnautų nei Jungtinių Amerikos Valstijų, nei Rusijos interesams. Juk ne tik Vakarai priklauso nuo Rusijos, bet ir Rusijai reikia Vakarų. Vakarai yra didžiausias rusiškų dujų pirkėjas, ir du trečdaliai Rusijos eksporto keliauja į Vakarus.

„Vis dėlto Rusijos priklausomumas mažesnis nei Vakarų. Juk Kinija pasirengusi stoti į Vakarų rinkų vietą. Ateinantį mėnesį Maskva ir Pekinas pasirašys sutartį dėl dujų iš Sibiro tiekimo. Trumpai sakant, Rusija gali gana lengvai atsisakyti Vakarų, o Vakarams ne taip lengva atsisakyti Rusijos, jiems reikėtų ieškoti kito dujų tiekėjo”,  – sunkumus nurodė Turkijos laikraštis.

Niujorko dienraštis „Wall Street Journal“ paskelbė politologo Ilano Bermano autorinį komentarą pavadinimu „Kiek V. Putinas kainuoja Rusijai“. Publikacijoje Amerikos užsienio politikos tarybos Vašingtone viceprezidentas  rašo: „Kiek V. Putino avantiūra Ukrainoje Rusijai iš tiesų atsieis? Ogi, pasirodo,  gana daug.“

Pasak I. Bermano, nauji statistiniai duomenys iš Centrinio Rusijos banko rodo, jog beveik 51 mlrd. JAV dolerių kapitalo jau iškeliavo iš Rusijos pirmąjį 2014 m. ketvirtį. Ir tai, pasak finansų svetainės  Quartz.com, daugiausia dėl investuotojų būgštavimų, kuriuos sukėlė Rusijos ankstesnis kišimasis į Ukrainą ir po to sekęs Krymo prijungimas.

Tęsdamas, autorius pastebėjo, kad tai – didžiausias kapitalo pabėgimas per vieną ketvirtį nuo 2008-ųjų paskutinio ketvirčio.  Nors Rusija ir gali šiek tiek šių nuostolių sugerti turėdama tokių didelių rezervų užsienio valiuta, – spėjama, kad jų yra apie 400 mlrd. dolerių, –  naujieji Rusijos centrinio banko duomenys rodo, kad tai dar ne blogų žinių pabaiga.

„Rusijos ekonominės plėtros ministerija sumažino augimo prognozę iki mažiau nei 1 proc. šiemet – vietoj anksčiau skelbtų 2,5 proc.  Pasak Pasaulio banko, Rusijos ekonomika 2014 m. gali sumažėti beveik 2 proc., o tai reikštų, kad Rusija prarastų apie 30 mlrd. dolerių įplaukų“, – komentare rašė I. Bermanas.

Tuo metu Rusijos vyriausybės užmojis paspausti Ukrainą, anot autoriaus, gali turėti priešingų pasekmių: „Gazprom“ neseniai dujų kainą Ukrainai pakėlė 80 proc. ir dar pareikalavo papildomų 11,4 mlrd. dolerių už anksčiau parduotas pigesnes dujas.

Toliau komentare sakoma, kad, pasak stebėtojų, šis kainų pakėlimas gali vesti prie pirkimo sumažėjimo, Kijevui nusisukant nuo Rusijos ir dairantis draugiškesnių tiekėjų Europoje.  Tai jau prasidėjo: balandžio 9-ąją Ukrainos vyriausybė laikinai nutraukė Rusijos dujų pirkimą, kol ginčijamasi dėl kainų.

„Kita vertus, kliba tarptautinis Maskvos statusas. Rusija jau išmesta iš grupės G-8 ir laikinai sustabdytas jos kelias į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja jau atėmė balso teisę iš Rusijos, protestuodama prieš jos intervenciją į Ukrainą“, – konstatavo Amerikos užsienio politikos tarybos Vašingtone viceprezidentas.

Anot jo, Krymo aneksija suėda daug lėšų. Kremlius jau paskyrė beveik 7 mlrd. dolerių ekonominės pagalbos Krymui – nuo lėšų infrastruktūrai iki padidintų pensijų vietos gyventojams. Autorius mano, kad net jeigu Krymo energetikos resursai bei sutaupymai dėl naujų laivyno bazės sąlygų šiek tiek atsvers šias išlaidas, jos stagnuojančiai Rusijos ekonomikai  vis tiek labai didelės.

„Situacija dar labiau pasunkėtų, jeigu Vakarų ekonominis spaudimas, kol kas minimalus, suintensyvėtų.  JAV sankcijos, taikomos Rusijos energetikai, bankininkystei ir kalnakasybai, galėtų turėti toli siekiantį poveikį šalies ilgalaikei ūkinei perspektyvai“, – įsitikinęs I. Bermanas.

Pasak jo, šią akimirką prezidentas V. Putinas savo šalyje populiarus. Tačiau, I. Bermano nuomone, kuo ilgiau Ukrainos krizė tęsis, tuo ekonominė kaina Rusijai gali būti didesnė. Buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, pavyzdžiui, prognozavo, kad dėl Maskvos manevrų Ukrainoje iš Rusijos šiemet gali pasitraukti iki 160 mlrd. dolerių kapitalo.

„Taigi, ne per tolimiausioje ateityje, Kremliui gali pasidaryti kur kas sunkiau nekreipti dėmesio į realią kainą, kuri yra susijusi su V. Putino politika“, – baigė savo autorinį komentarą dienraštyje „Wall Street Journal“ politologas I. Bermanas.


Šiame straipsnyje: RusijaUkrainavokietija

NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
O rusų tauta turi du pasirinkimus : Pirmas-toliau eskaluoti agresiją ir artėti prie Trečio Pasaulinio. Bet juk tada - didesnei žmonijos daliai ir visai tai Rusijai - p...c. Antras-pagaliau nusikratyti nusikalstamo rėžimo ir pagaliau tapti civilizuota šalimi. Tada-Putler kaput. Rusiškai-liliputkin p...c.

ez

ez portretas
Jis jau pasiryzes ir nieko nebijo. As zinau kodel. Todel kad nera kur deti ginklu. Ju pilna visa Rusija ir ne tik. O be karo rusai negali, jie nori kariauti. Jiems nesvarbu kad zmones bijo netekti namu, butu,pinigu. Jiems tas pats - svarbu atkurti SSSR
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių