Rusija baugina, bet nesėkmingai?

Mįslė: Rusija baugina savo kaimynes, bet nepakankamai sistemingai, kad pajungtų jas savo valiai. Ji kišasi į kitų šalių politiką, bet rezultatai – fragmentiški ir nuviliantys.

Pavyzdžiui, užpuolęs Ukrainą Kremlius tik užbaigė šimtmečius tvyrojusį dviprasmiškumą dėl savo svarbiausios kaimynės nacionalinės tapatybės, sukristalizavo šios šalies postkolonijinę orientaciją. Rusijos žvanginimas ginklais ir ardomoji veikla pakurstė karingas nuotaikas Suomijoje ir Švedijoje – dvi NATO nepriklausančias europines kaimynes, tetroškusias taikių dalykiškų santykių.

Be to, Rusijos agresyvi karinė pozicija paskatino NATO, kad ir nenoriai, iš naujo pripažinti, kad rytinė kaimynė kelia grėsmę, ir parengti atsarginius planus, kaip būtų ginamos paribio valstybės. Europos šalys niūriai sutiko padidinti savo karines išlaidas. Amerikos įsipareigojimai ginti Europą, anksčiau atrodę netvirti ir atgyvenę, dabar yra stipriausi per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Rusijos įprotis naudoti naftą ir dujas kaip energetikos ginklą privertė anksčiau buvusią vangią Europos Sąjungą rimtai susirūpinti energetiniu saugumu, sugriauti „Gazprom“ verslo modelį, sukurti dujų tinklą „šiaurė–pietūs“ ir pareikalauti „atrišti“ (liberalizuoti) energetikos sektorių.

Rusijos pastangų slapta daryti įtaką kitų šalių politikai grąža irgi buvo neigiama. Didžioji Britanija, anksčiau paniekinamai ir lengvabūdiškai atmesdavusi bet kokias kalbas apie Rusijos keliamą grėsmę, dabar įtemptai mąsto, ar Kremlius kišosi į pernai surengtą „Brexit“ referendumą.

Netgi neskaitant Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus, apstu įrodymų apie nešvarius triukus, tokius kaip suklastotos „Twitter“ ir „Facebook“ paskyros, pumpuojančios agresyvią, priešinančią dezinformaciją.

Vokietija, buvusi svarbiausia Rusijos draugė Europoje, skiria rimtus išteklius Rusijos ardomajai veiklai ištirti ir užkardyti. Prancūzija per šių metų prezidento rinkimus demonstravo tvirtą kaip plienas nacionalinę vienybę, nepaisant Rusijos kibernetinių įsilaužimų ir informacijos nutekinimų bangos.

Taigi, kodėl Kremlius toliau laikosi iš pažiūros bergždžio požiūrio, jeigu daug švelnesnė taktika būtų kur kas veiksmingesnė?

Jeigu Rusija būtų lošusi kitaip, nebūtų jokios NATO plėtros, o juolab teritorinės gynybos. Ji įtaka Vakarų sostinėse būtų daug stipresnė. Buvusių pavergtųjų tautų (ir panašių į mane žmonių) perspėjimai būtų atrodę tik absurdiški gąsdinimai.

Dar didesnė mįslė – kodėl ši politika tokia įžūli. Juk turėtų būti aišku, kad geriausias būdas užsiimti ardomąja veikla – veikti slapta? Kremliaus pastangos paveikti kitų šalių politiką – piktinančiai atviros. Karinis blefas ir bauginimai irgi atrodo bereikalingai pabrėžiami.

Vienas galimas atsakymas – kad Maskvos vertinimai buvo klaidingi. Nors mūsų gebėjimai stebėti Rusiją sistemingai blogėjo, mūsų vyriausybių agentūros, analitiniai centrai ir žiniasklaidos priemonės vis dar sugeba tirti ir daryti išvadas.

Be to, Vakarų silpnąsias vietas Kremlius pažįsta daug geriau negu stipriąsias. Jis išnaudoja nesantaiką, bet netikėtai pasimeta, kai rezultatas būna didesnė vienybė.

Vladimiras Putinas ir jo bičiuliai abejoja, ar Vakarai iš tikrųjų tiki tokiomis vertybėmis kaip principingumas ir solidarumas. Kodėl tikrosios valstybės, tokios kaip Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, turėtų atidėti dalį savo negausių lėšų ir prisiimti riziką, kad apgintų tokias nupiepėles kaip Baltijos šalys? Kai pasielgiame būtent šitaip, Rusija suglumsta.

Gilesnis atsakymas – kad daugelio Kremliaus veiksmų tikslai yra kitokie. Dalis jų skirti vidaus auditorijai. Kai rusai įtikinami, kad Vakarai yra nusiteikę priešiškai, tampa lengviau nukreipti dėmesį nuo režimo nesugebėjimo modernizuoti šalį. Puikavimasis Rusijos politinėmis ir karinėmis pajėgomis suteikia raminančią nacionalinio pasididžiavimo dozę šalyje, daugeliu atžvilgių atsiliekančią nuo likusio pasaulio.

Vis dėlto didžiausias poveikis daromas šalims, nepriklausančioms Vakarų stovyklai. Būtent joms pasipiktinimas dėl Rusijos grėsmės ir kišimosi Jungtinėse Valstijose, Britanijoje ir kitur siunčia galingą žinią: pono Putino režimas pajėgus naudoti realią jėgą už savo valstybės ribų – tad geriau jį vertinti rimtai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

esi

esi portretas
> Ne tik mažo raštingumo , bet ir menko proto.

Taigi

Taigi portretas
labai tiksliai Lukasas apibendrino. I6 ties putleris daro tai, ką nori girdėti tie vargšeliai ruseliai. Putleris dar juos prikalbės, kad reikia gelbėti Baltijos šalis nuo kapitalistų, kaip 1940 m.

Ale vot apsėdo

Ale vot apsėdo portretas
Lietuvą židpalaikiai su savo pamuokimais!Vos ne visuose portaluose straipsnius tiražuoja..Susikišk Luksai kur nesueina savo pezalus arba jei tep nuori rašit tai parašik kap dušanski Israelis nuo teisingomo slėpė..
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    6
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    4
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių