R.Šimašius: kokia bus Lietuva po krizės?

Natūralu, kad krizės laiku galvojama kaip ją išgyventi. Tačiau ne atsitiktinai tas pats kiniškas hieroglifas reiškia krizę ir galimybę. Svarstant kaip išplaukti iš krizės tiesiog būtina pagalvoti apie tai, į kurį krantą plauksime. Taigi, kokia bus Lietuva po krizės pasauliniame kontekste? Ką mes darome, kad krizė mums taptų išnaudota galimybe?

Kada ir kaip ši krizė baigsis - nežinia. Tiesą sakant esu labai skeptiškas dėl greit ateisiančios laimingos pabaigos ir to, kad užsienio šalių atsigavimas mus ištemps.

Greičiau atvirkščiai - masinė pinigų ekspansija daugelyje didžiųjų valstybių ir toliau iškreipia rinkos signalus, trukdo ekonomikos persitvarkymui ir dirbtinai palaiko dalį kitų šalių verslų (mūsų konkurentų) gyvybingumą.

Tačiau ši ekspansinė pinigų politika ir skatinimo planai visose valstybėse turi savo kainą. Pasitikėjimas valiutomis pasaulyje mažėja, mokesčių našta auga, netikrumas dėl ekonominės valstybių politikos didėja, saugant esamus nuo bankroto mažėja ekonomikų lankstumas, didėja valstybinio verslo dalis ekonomikoje.

Viską sudėjus, Vakarų pasaulis slenkasi į kairę. Gali atsitikti netgi taip, kad laisvosios rinkos bastionu ilgai laikytos JAV gali tapti valstybinio intervencionizmo pionieriais.

Europoje stereotipinis ekonominio kairumo/dešinumo susiskirstymas taip pat kinta. Pavyzdžiui, išgirdau, kad yra žmonių, kurie svarsto, jog dėl mokestinių priežasčių galbūt vertėtų persikelti gyventi iš Jungtinės Karalystės į Švediją.

Lietuva šiame kontekste turi savo šansą. Šis šansas - tai tapti kapitalizmo bastionu, kuris būtų patrauklus visiems kuriantiems, dirbantiems, investuojantiems žmonėms.

Jei Vakarų pasaulyje ir tarp rytinių savo kaimynų sukurtume tokį įvaizdį, kad aplink gali vykti kad ir kas, bet Lietuva laikysis kapitalizmo ir didins ekonominę laisvę, esu tikras, kad pasisekimas tarptautinėje konkurencijoje dėl investicijų, dėl turtingų žmonių gyvenamosios (ir mokesčių mokėjimo) vietos yra beveik garantuotas.

Taigi, ką reikia padaryti? Pateiksiu savo dešimties punktų viziją. Ją, kiek leidžia mano pareigos ir galimybės, bandau realizuoti. Šia vizija bandau užkrėsti ir kitus.

Pirma, Lietuva - šalis kurioje nėra ir niekada nebus nekilnojamojo turto mokesčio. Tai automatiškai sukuria norą savo brangius būstus statyti (ir juose gyventi) čia, o ne kitur.

Antra, Lietuva - šalis, kurioje perskirstymas bus vienas mažiausių Europoje. Keista, kad iki šiol daugelis politikų šį faktą vis dar laiko minusu, todėl jo gėdijasi, o ne reklamuoja. Šalia mažo perskirstymo, be abejo, turi sekti ir itin skaidriai ir atsakingai leidžiamos biudžeto lėšos.

Trečia, Lietuva - šalis, kurioje nėra ir nebus pajamų apmokestinimo progresyvumo, o atskirais atvejais (socialinis draudimas) yra nustatytos mokesčių lubos. Visa tai būtų itin didelė paskata pas mus, o ne kitur steigti brangiai apmokamas darbo vietas.

Ketvirta, Lietuva - šalis, kurioje žmonių ekonominius santykius lemia susitarimai, o ne politinės užgaidos. Pradėti, aišku, reikėtų nuo darbo santykių, kur darbuotojas vis dar laikomas infantiliu, todėl yra prikurta daugybė barjerų per laiko vienetą sukurti (taigi, ir uždirbti) daugiau. Daugybė kitų apribojimų sutartims - irgi naikintinas dalykas. Štai dalį šių apribojimų panaikinsiantį projektą (kas susiję su įkeitimu ir hipoteka) šiandien pristačiau Seime.

Penkta, Lietuva - šalis, kur nuosavybė šventa ir neliečiama. Tam, be abejonės, reikia greičiau susitvarkyti su restitucija, pagaliau leisti savininkams savo žemėje tvarkytis kaip savininkams, o ne laikiniems prižiūrėtojams (statybų reguliavimo ir teritorijų planavimo reikalai). Be abejo, reikia žūtbūt susilaikyti ir nuo pagundų nacionalizuoti vieną ar kitą nuosavybę (net jei tai būtų keistais sutapimais apipinto VST privatizavimo ir jau, panašu, keliamo nacionalizavimo klausimas).

Šešta, Lietuva - šalis, kur kontroliuojančios institucijos ir biurokratija neterorizuoja žmogaus. Yra kur pasistūmėti. Verslą kontroliuojančių institucijų pažabojimas (dėl ko šią savaitę pateiksiu įstatymo projektą) yra vienas iš žingsnių į tą pusę.

Septinta, Lietuva - šalis, kuri niekad nemanipuliuos savo pinigų politika. Valiutų valdybos modelis dalinai tai realizuoja. Tačiau klausimą drįstu kelti dar radikaliau. Jei Europos centrinis bankas nesuvaldys pinigų ekspansijos ir vis didėjančių valdžių įsipareigojimų (kurie, kaip dažnai implikuojama, yra svarbiau nei stabilūs pinigai), gal verta Lietuvoje pagaliau be kita ko leisti aukso standartą kaip alternatyvą egzistuojantiems atsiskaitymo būdams?

Aštunta, riboti valdžios ištekliai prioritetiškai skiriami tam, kad Lietuvoje būtų saugios ir patogios viešos erdvės. Būtent nesaugumas ir nepatogumas viešosiose erdvėse yra tai, kas atbaido netgi nuo mažų mokesčių šalių.

Faktinis valdžios kišimasis į daugybę kitų sričių trukdo jai pasirūpinti iš tikrųjų viešaisiais reikalais. Pačių viešųjų erdvių tikrai turėtų būti mažiau. Privatizavimas, privati iniciatyva pagaliau turi būti pradėta deramai vertinti kaip būdas pasiekti visuomeninius tikslus, o ne kaip priemonė juos paneigti.

Devinta, Lietuva - mažiausiai korumpuota šalis. Net nėra abejonių, kaip tai pasitarnautų bendram reikalui. Valdiškų sričių privatizavimas, tikrai skaidrūs viešieji pirkimai, valdžios viešumas ir nulinė tolerancija už neatsparumą korupcijai valstybės tarnyboje - tam būtini žingsniai. Su teisėkūra, viešumu ir viešaisias pirkimais susijusių iniciatyvų nemažai esu pradėjęs, realizavęs, ir pažadu, kad panašių žingsnių bus dar daugiau.

Ir, pagaliau, dešimta, vertėtų sau pasakyti - jei kas nors kur nors sugalvojo, kaip gali būti mažiau valdžios kišimosi ir daugiau laisvės sąžiningam žmogui, daugiau privačios iniciatyvos - tai Lietuva yra ta šalis, kur ši idėja bus būtinai greitai realizuota. Nesvarbu ar kalba eina apie privačius pensijų fondus vietoje socialinio draudimo (kas Čilėje pilnai realizuota jau prieš 27metus), ar apie sveikatos, ar švietimo privatizavimą, ar apie ką kita.

Jei gyventume tokioje šalyje - neabejoju, kad ji klestėtų. Kodėl taip nėra? Kodėl net siekių tokių nekeliame?

Ko gero, teisūs tie, kurie sakys, kad mūsų visuomenė ne tokia. Tikrai taip - daugelis pasiūlytų idėjų vargu ar kol kas (!) priimtinos daugumai Lietuvos žmonių. Tačiau gal visgi pabandykime?..


Šiame straipsnyje: ekonomikos krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Konformizmas sparnų neaugina
    Konformizmas sparnų neaugina

    Internete perskaitęs Pauliaus Gritėno komentarą apie Seimo sprendimą šių metų Laisvės premiją skirti disidentei Nijolei Sadūnaitei pagalvojau: kartais, bandydami matyti ne tik balta ir juoda, sumaišome spalvas taip, kad lieka drumzlinai ...

    2
  • Galvos persodinimas
    Galvos persodinimas

    Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos persodinimo operaciją. Tiesa, kol kas tik negyvėliui. ...

    3
  • Vokietijos politinė krizė: kas toliau?
    Vokietijos politinė krizė: kas toliau?

    Stabilumas – pastaruoju metu retai sutinkamas reiškinys Europoje. Derybos dėl „Brexit“ ir artėjantys rinkimai Italijoje su populistinėmis partijomis priešakyje, nuolat drumsčia Europos Sąjungos (ES) vandenį. Nesutarimai Vo...

    1
  • Rožė ir kregždė
    Rožė ir kregždė

    Atsišviežinę Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai, priimdami sprendimus, toliau elgiasi taip, tarsi jokio atsinaujinimo nebūtų. Ar ne keista? ...

    3
  • Biurokratija, per amžius, taškas
    Biurokratija, per amžius, taškas

    Technologijų amžius stipriai pakeitė mūsų gyvenimą. Galime apmokėti sąskaitas naudodamiesi elektronine bankininkyste. Galime apsipirkti internetu, ir pirkinius mums maloniai pristatys į namus. Tačiau yra sričių, kuriose vis dar karaliauja jo dideny...

    2
  • Blunkančių ribų iššūkiai
    Blunkančių ribų iššūkiai

    Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi at...

  • Sveikatos apsaugos ministerijos receptas
    Sveikatos apsaugos ministerijos receptas

    Seimo opozicija inicijuoja interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dėl keleto dalykų, tarp jų – ir dėl situacijos su receptiniais vaistais. Susidaro įspūdis, kad nuo šiol tabletės nuo galvos skausmo nebegalima nusipi...

    13
  • Patriotai: auksiniai ir eiliniai
    Patriotai: auksiniai ir eiliniai

    Seimą pasiekė nevyriausybinės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) iniciatyva įstatymu įtvirtinti specialųjį statusą nuo Kovo 11-osios iki Rugpjūčio pučo Maskvoje rugpjūčio 21 d. nepriklausomybę gynusiems asmenims. Idėjos autoriai tikina s...

    4
  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    20
Daugiau straipsnių