R.Šimašius: kokia bus Lietuva po krizės?

Natūralu, kad krizės laiku galvojama kaip ją išgyventi. Tačiau ne atsitiktinai tas pats kiniškas hieroglifas reiškia krizę ir galimybę. Svarstant kaip išplaukti iš krizės tiesiog būtina pagalvoti apie tai, į kurį krantą plauksime. Taigi, kokia bus Lietuva po krizės pasauliniame kontekste? Ką mes darome, kad krizė mums taptų išnaudota galimybe?

Kada ir kaip ši krizė baigsis - nežinia. Tiesą sakant esu labai skeptiškas dėl greit ateisiančios laimingos pabaigos ir to, kad užsienio šalių atsigavimas mus ištemps.

Greičiau atvirkščiai - masinė pinigų ekspansija daugelyje didžiųjų valstybių ir toliau iškreipia rinkos signalus, trukdo ekonomikos persitvarkymui ir dirbtinai palaiko dalį kitų šalių verslų (mūsų konkurentų) gyvybingumą.

Tačiau ši ekspansinė pinigų politika ir skatinimo planai visose valstybėse turi savo kainą. Pasitikėjimas valiutomis pasaulyje mažėja, mokesčių našta auga, netikrumas dėl ekonominės valstybių politikos didėja, saugant esamus nuo bankroto mažėja ekonomikų lankstumas, didėja valstybinio verslo dalis ekonomikoje.

Viską sudėjus, Vakarų pasaulis slenkasi į kairę. Gali atsitikti netgi taip, kad laisvosios rinkos bastionu ilgai laikytos JAV gali tapti valstybinio intervencionizmo pionieriais.

Europoje stereotipinis ekonominio kairumo/dešinumo susiskirstymas taip pat kinta. Pavyzdžiui, išgirdau, kad yra žmonių, kurie svarsto, jog dėl mokestinių priežasčių galbūt vertėtų persikelti gyventi iš Jungtinės Karalystės į Švediją.

Lietuva šiame kontekste turi savo šansą. Šis šansas - tai tapti kapitalizmo bastionu, kuris būtų patrauklus visiems kuriantiems, dirbantiems, investuojantiems žmonėms.

Jei Vakarų pasaulyje ir tarp rytinių savo kaimynų sukurtume tokį įvaizdį, kad aplink gali vykti kad ir kas, bet Lietuva laikysis kapitalizmo ir didins ekonominę laisvę, esu tikras, kad pasisekimas tarptautinėje konkurencijoje dėl investicijų, dėl turtingų žmonių gyvenamosios (ir mokesčių mokėjimo) vietos yra beveik garantuotas.

Taigi, ką reikia padaryti? Pateiksiu savo dešimties punktų viziją. Ją, kiek leidžia mano pareigos ir galimybės, bandau realizuoti. Šia vizija bandau užkrėsti ir kitus.

Pirma, Lietuva - šalis kurioje nėra ir niekada nebus nekilnojamojo turto mokesčio. Tai automatiškai sukuria norą savo brangius būstus statyti (ir juose gyventi) čia, o ne kitur.

Antra, Lietuva - šalis, kurioje perskirstymas bus vienas mažiausių Europoje. Keista, kad iki šiol daugelis politikų šį faktą vis dar laiko minusu, todėl jo gėdijasi, o ne reklamuoja. Šalia mažo perskirstymo, be abejo, turi sekti ir itin skaidriai ir atsakingai leidžiamos biudžeto lėšos.

Trečia, Lietuva - šalis, kurioje nėra ir nebus pajamų apmokestinimo progresyvumo, o atskirais atvejais (socialinis draudimas) yra nustatytos mokesčių lubos. Visa tai būtų itin didelė paskata pas mus, o ne kitur steigti brangiai apmokamas darbo vietas.

Ketvirta, Lietuva - šalis, kurioje žmonių ekonominius santykius lemia susitarimai, o ne politinės užgaidos. Pradėti, aišku, reikėtų nuo darbo santykių, kur darbuotojas vis dar laikomas infantiliu, todėl yra prikurta daugybė barjerų per laiko vienetą sukurti (taigi, ir uždirbti) daugiau. Daugybė kitų apribojimų sutartims - irgi naikintinas dalykas. Štai dalį šių apribojimų panaikinsiantį projektą (kas susiję su įkeitimu ir hipoteka) šiandien pristačiau Seime.

Penkta, Lietuva - šalis, kur nuosavybė šventa ir neliečiama. Tam, be abejonės, reikia greičiau susitvarkyti su restitucija, pagaliau leisti savininkams savo žemėje tvarkytis kaip savininkams, o ne laikiniems prižiūrėtojams (statybų reguliavimo ir teritorijų planavimo reikalai). Be abejo, reikia žūtbūt susilaikyti ir nuo pagundų nacionalizuoti vieną ar kitą nuosavybę (net jei tai būtų keistais sutapimais apipinto VST privatizavimo ir jau, panašu, keliamo nacionalizavimo klausimas).

Šešta, Lietuva - šalis, kur kontroliuojančios institucijos ir biurokratija neterorizuoja žmogaus. Yra kur pasistūmėti. Verslą kontroliuojančių institucijų pažabojimas (dėl ko šią savaitę pateiksiu įstatymo projektą) yra vienas iš žingsnių į tą pusę.

Septinta, Lietuva - šalis, kuri niekad nemanipuliuos savo pinigų politika. Valiutų valdybos modelis dalinai tai realizuoja. Tačiau klausimą drįstu kelti dar radikaliau. Jei Europos centrinis bankas nesuvaldys pinigų ekspansijos ir vis didėjančių valdžių įsipareigojimų (kurie, kaip dažnai implikuojama, yra svarbiau nei stabilūs pinigai), gal verta Lietuvoje pagaliau be kita ko leisti aukso standartą kaip alternatyvą egzistuojantiems atsiskaitymo būdams?

Aštunta, riboti valdžios ištekliai prioritetiškai skiriami tam, kad Lietuvoje būtų saugios ir patogios viešos erdvės. Būtent nesaugumas ir nepatogumas viešosiose erdvėse yra tai, kas atbaido netgi nuo mažų mokesčių šalių.

Faktinis valdžios kišimasis į daugybę kitų sričių trukdo jai pasirūpinti iš tikrųjų viešaisiais reikalais. Pačių viešųjų erdvių tikrai turėtų būti mažiau. Privatizavimas, privati iniciatyva pagaliau turi būti pradėta deramai vertinti kaip būdas pasiekti visuomeninius tikslus, o ne kaip priemonė juos paneigti.

Devinta, Lietuva - mažiausiai korumpuota šalis. Net nėra abejonių, kaip tai pasitarnautų bendram reikalui. Valdiškų sričių privatizavimas, tikrai skaidrūs viešieji pirkimai, valdžios viešumas ir nulinė tolerancija už neatsparumą korupcijai valstybės tarnyboje - tam būtini žingsniai. Su teisėkūra, viešumu ir viešaisias pirkimais susijusių iniciatyvų nemažai esu pradėjęs, realizavęs, ir pažadu, kad panašių žingsnių bus dar daugiau.

Ir, pagaliau, dešimta, vertėtų sau pasakyti - jei kas nors kur nors sugalvojo, kaip gali būti mažiau valdžios kišimosi ir daugiau laisvės sąžiningam žmogui, daugiau privačios iniciatyvos - tai Lietuva yra ta šalis, kur ši idėja bus būtinai greitai realizuota. Nesvarbu ar kalba eina apie privačius pensijų fondus vietoje socialinio draudimo (kas Čilėje pilnai realizuota jau prieš 27metus), ar apie sveikatos, ar švietimo privatizavimą, ar apie ką kita.

Jei gyventume tokioje šalyje - neabejoju, kad ji klestėtų. Kodėl taip nėra? Kodėl net siekių tokių nekeliame?

Ko gero, teisūs tie, kurie sakys, kad mūsų visuomenė ne tokia. Tikrai taip - daugelis pasiūlytų idėjų vargu ar kol kas (!) priimtinos daugumai Lietuvos žmonių. Tačiau gal visgi pabandykime?..


Šiame straipsnyje: ekonomikos krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    10
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių