„Rosatom“: dvi blogos naujienos per parą

Rusijos branduolinių technologijų koncerno vadovo Aleksejaus Lichačiovo pavardė radosi JAV specialiųjų tarnybų šios šalies Valstybės ir Finansų departamentams pateiktame Vladimiro Putino atramos veikėjų sąraše.

Kita vertus, pasak Rusijos neformaliosios žiniasklaidos, šalyje prasidėjo bruzdėjimas esą „Rosatom“ savo išreklamuotą projektą Suomijoje –  Pihaejoki (arba Hankikivi) branduolinę jėgainę – finansuoja šalies pensininkų pinigais.

Jau keletą metų, nusekus įplaukoms už energijos išteklių eksportą į šalies biudžetą, Maskva faktiškai paralyžiavo kaupiamųjų pensijų fondų veiklą: atsisakoma vykdyti Rusijos pensijų fondų įstatymo reikalavimą valstybei proporcingai prisidėti prie gyventojų savarankiškai kaupiamų pinigų būsimosioms pensijoms – valdžios sprendimu, paskelbtas moratoriumas galimybei privačiai kaupti pensijas jaunesniems nei 1967m. gimimo šalies piliečiams.

„Rosatom“ 1800 megavatų (MW) reaktorių Pihaejoki planuoja pradėti statyti šiemet ir baigti po šešerių metų. Projekto lyderės – suomių kompanijos  „Fennovoima“ – sprendimas pasirinkti „Rosatom“ technologiją šalyje buvo kritikuojamas, tačiau įspūdį padarė finansiniai klausimai. Iš sąmatoje planuotų 6,5 mlrd. eurų „Fennovoima“ užtikrino tik 1,6 mlrd. eurų, likusią investicijų naštą prisiėmė Rusijos partneriai.

„Tuo metu, kai keturi milijonai pagyvenusių rusų gyvena žemiau skurdo ribos, perlaidomis iš šalies pensijų fondų finansuojama elektrinės statyba Šiaurės Suomijoje“, – besipiktinantį Sosnoviy Bor gyventoją Olegą Bodrovą cituoja nepriklausomas laikraštis „The independent Barents Observer“.

Nors Suomijos vyriausybė delsia išduoti galutinę licenciją jėgainės statyboms, „Rosatom“, siekiantis sėkmės istorijos Europos Sąjungoje, Pikaejoki kelia mūrus. Rusijos valstybinis nacionalinės gerovės fondas planavo pervesti 1,6 mlrd. eurų, kol kas į projekto sąskaitą įkrito tik 800 mln. eurų. Nors, kaip rašo Rusijos „Kommersant“, „Rosatom“ tikisi sutelkti daugiau papildomo kapitalo investicijoms iš „SovKomBanko“, „Rosatom“ partneris Pikaejoki projekte – Fennovoima“ – rodo ir mažiau optimizmo. Suomių versija: statybos realiai prasidės tik kitąmet, o komercinės operacijos – geriausiu atveju 2024 m.

„Net pagal Rusijos įstatymus niekas negali pradėti statybos darbų, neturėdamas galutinio leidimo pradėti statyti branduolinę jėgainę“, – sako O. Bodrovas, kurį „The Independent Barents Observer“ pristato kaip vietos branduolinių reikalų ekspertą.

Panašią kritiką savo valdžiai prieš keletą metų adresavo Baltarusijos žalieji, kaltinę prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl to, kad Astravo atominės elektrinės statyba taip pat buvo pradėta neturint reikalingų projektinių ir licencinių dokumentų.

Itin griežta pozicija pasižymintis Suomijos branduolinės saugos reguliatorius STUK (suom. Säteilyturvakeskus) esą rengiasi pasirašyti statybos licenciją ne anksčiau 2018 m. pabaigos.

Pihaejoki/Hankikivi jėgainę „Fennovoima“ renčia pagal vadinamą Mankalos modelį (taip pat planuotas ir Visagino jėgainės verslo modelis Lietuvoje), kada jėgainės akcininkai gauna proporcingą savo finansiniam įnašui kiekį jėgainėje pagamintos elektros energijos už savikainą ir ją parduoda savo rinkose. Taigi „Rosatom“ dukterinė įmonė „Rusatom Overseas“, valdanti 34 proc. projekto akcijų, taip pat čia gautų elektros energijos už numatomą 50 eurų už megavatvalandę savikainą ir mėgintų parduoti Suomijos, Šiaurės šalių ar Rusijos rinkose.

Tačiau, kaip rašo „The Independent Barents Observer“, dėl užtrukusių leidimų statybai smulkieji dalininkai vėl ėmė bruzdėti. Prieš penkerius metus oficialiai paskelbta, kad iš projekto gali pasitraukti bent viena smulki dalininkė: „Talvivaara Mining Company Plc.“ kasybos kompanija. Tačiau „Fennovoima“ užtikrino, kad į jos dalininkų struktūrą įsiliejo keletas naujų narių.


Šiame straipsnyje: RosatomRytas StaselisRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

idomu

idomu portretas
4 milijonai rusų gyvena žemiau skurdo ribos...pasak EUROSTAT Lietuvoje kas trečias gyvena žemiau skurdo ribos, lyderiai pagal socialinę atskirtį, emigraciją, alkoholizmą, nusivylimą, savižudybes....ir korupcija.

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
"paralyžiavo kaupiamųjų pensijų fondų veiklą"... pats laikas ir pas mus yaip padaryti... pas mus akcijos nekyla tiek daug kaip nuvertėja pinigai... nėra investuotojų rimtesnių,- vieni vietiniai spykuliai... o kur dar sočios administravimo išlaidos... manau, kad Vyriausybei reikia rimtai pagalvoti apie pervedamas Sodros lėšas į tuos FONDUS privačius... nieko gero ten nebus... na, nebent fondai investuotų į kokius metalus...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    8
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    8
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių