Rengiant pedagogus – lapas naujas, o tekstas jame senas

Sausio 13 dieną Seimas pritarė Lietuvos edukologijos universiteto jungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto. Po kelių dienų Švietimo ir mokslo ministrė DELFI.lt skaitytojams aiškino priimtų sprendimų pagrįstumą ir logiką. Ji tvirtino, kad Seimo sprendimas atverčia naują pedagogų rengimo lapą.

Ministrės paaiškinimas nenuramino. Priešingai, nerimas dėl mokytojų rengimo kokybės tik padidėjo. Kodėl?

Mokytojo pasirengimą atlikti darbą lemia mokymo metodai ir dalyko žinios. Kokie jie, priklauso nuo edukologijos moksle daromų prielaidų apie ugdymo procesą. Tokias prielaidas edukologai vadina paradigma. Tačiau mūsų ugdymo paradigmą pagrindžianti metodologija nesuderinama su neuromokslo išvadomis apie mokytojo vaidmenį mokymo procese. Nekeičiant dabartinio požiūrio į ugdymo procesą, neįmanoma parengti nei 21 a. poreikius atitinkannčio ugdymo turinio, nei šį turinį sugebančių įgyvendinti mokytojų.

Paradigmos svarba mūsų švietimo sistemai yra fundamentali. Klausimas apie paradigmos pasirinkimą panašus į klausimą apie valstybės santvarkos pasirinkimą. Nuo paradigmos pasirinkimo priklauso atsakymai į esminius klausimus apie švietimo sistemą. Viešojoje erdvėje vyksta daugybė diskusijų apie švietimą. Neretai diskutuotojai turi labai skirtingus požiūrius į ugdymo procesą. Gali būti, kad dažni tarpusavio nesutarimai ir nesupratimai paaiškinami prielaidų apie ugdymą skirtumais. Būtų  lengviau rasti kompromisų, jei pirmiausia palygintume savo pradines prielaidas.

Koks mūsų edukologų požiūris į ugdymo procesą? Jis keičiamas, nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradžios. Ši kaita yra perėjimas nuo klasikinės žinių kaupimo paradigmos prie naujosios paradigmos. Dabartinio ugdymo tikslai – mokinio aktyvumas, mokymasis bendradarbiaujant, ugdymo turinio aktualizavimas, integravimas ir siejimas su mokinių patirtimi. Žemi mokinių pasiekimų rezultatai atliekant tarptautinius tyrimus aiškinami tuo, kad mokyklose dar nėra pereita prie praktinio žinių taikymo. Taip teigia mūsų švietimo kokybę prižiūrinti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

Pagal naująją paradigmą, ugdymo procese svarbus ne mokytojo tikslingas mokymas, bet mokinio aktyvus mokymasis ir savųjų vertybių ugdymas. Šia prasme, ugdymo centre turi būti ne mokytojas, bet mokinys. Toks apsisprendimas aiškinamas tuo, kad, keičiantis visuomenei, turi keistis ir tradicinis mokymas. Atrodytų, kad menki mūsų mokinių pasiekimai atliekant tarptautinius tyrimus turėtų kelti abejonių dėl paradigmos pasirinkimo. Bet daroma kitokia išvada – pasirinkta paradigma nėra iki galo įgyvendinta, o tradicinė nėra iki galo eliminuota.

Taip, tradicinis požiūris į mokymą turėtų keistis. Tačiau kodėl turėtume tikėti, kad edukologų pasirinkta paradigma yra be priekaištų? Pagal dabartinį požiūrį mokytojo pagalba mokiniui turėtų būti minimali. Žinias konstruoti turėtų pats mokinys remdamasis patirtimi ir aktyvumu. Šį požiūrį edukologai sieja su konstruktyvizmo teorija. Ne tik sieja, šia teorija jie grindžia didaktikos mokslą. Tokia veikla edukologai ignoruoja konstruktyvizmo teisingumą neigiančius tyrimų rezultatus gautus neuromokslų srityje. Empiriniai tyrimai parodė, kad, mokant vaiką naujų dalykų, tiesioginė ir nuosekli mokytojo pagalba yra efektyvesnė už minimalią pagalbą. Kitaip tariant, mokymo ir mokymosi svarba neuromokslininkų yra vertinama priešingai negu mūsų edukologų paradigmoje.

Jei tai būtų tik eilinė ugdymo teorija, tai galima būtų nekreipti dėmesio. Tačiau mūsų mokyklos tapo vieta, kurioje žaidimais ir pramogomis skatinamas mokinių  aktyvumas, motyvacija ir kūrybiškumas. Vadovėliai tapo tiesiog spalvingų iliustracijų albumais. Panašu, kad tai vyksta pagal mūsų edukologų siūlomą scenarijų. Žinias turėtų konstruoti patys mokiniai, o mokytojai jiems turėtų tik minimaliai padėti.  Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra akylai prižiūri kaip mokytojai laikosi ugdymo paradigmos. Mokytojai priversti apsimetinėti ir atsakymuose į švietimo ekspertų klausimus rašyti tai, ko iš jų tikimasi. Tokia veikla primena sovietinius laikus, kai įpratome prisitaikyti prie oficialiosios ideologijos ją ignoruodami. Dabar panašiai mokytojams tenka gyventi kartu su švietimo ideologija.

O kokia galėtų būti mūsų ugdymo paradigma? Manau, kad atsakymą į šį klausimą turėtų pasufleruoti konkretūs mokomieji dalykai. Pavyzdžiui, mokyklinės matematikos srityje paskutiniu metu išryškėjo vadinamoji kognityvinė-kultūrinė paradigma. Pagal ją matematika yra logikos ryšiais susietų sąvokų struktūra, atsiradusi žmonių patirties, mąstymo ir bendravimo pagrindu. Jei tinkamai mokoma, mokyklinė matematika yra prieinama visiems vaikams. Ši paradigma suformuluota apibendrinant neuromokslų ir socialinių-kultūrinių tyrimų rezultatus. Ji reikalauja iš mokytojo specializuotų mokyklinės matematikos turinio žinių. Tačiau tokių žinių nesuteikia nei universitetinės matematikos studijos, nei mūsų dabartinė mokytojų rengimo sistema.

Dar daugiau, mūsų šalyje mokyklinės matematikos kognityvinė-kultūrinė paradigma nėra žinoma. Tai paaiškinama tuo, kad tarp mūsų nėra matematikos mokymo mokslininkų. Priminsiu, kad mokslininku laikomas asmuo apgynęs daktaro disertacija, o matematikos mokymas yra matematikos dalis. Tokių disertantų mes dar neugdėme. Mūsų šalyje plėtojama matematikos didaktika, būdama edukologijos dalis, yra grindžiama konstruktyvizmo teorija. Todėl mūsų matematikos didaktika skiriasi nuo matematikos mokymo ir paradigmomis, ir metodologija. Likusiose pasaulio šalyse mokykline matematika užsiimantys mokslininkai sudaro labai gausią bendruomenę. 2016 metais vykusiame  matematikos mokymui skirtame pasauliniame kongrese  susirinko per 3000 mokslininkų, o 2015 metais vykusioje Europos matematikos mokymo tyrėjų konferencijoje dalyvavo beveik 700 mokslininkų. Šių konferencijų darbuose nepastebėjau nei vieno pranešimo teksto iš Lietuvos.    

Tokia situacija galėtų keistis, jei mūsų edukologija turėtų konkurentų idėjų srityje. Vienas iš jų galėtų būti matematikos mokymo mokslas. Tam reikalingos plyno lauko investicijos finansuojant mokslą. Tai būtų šviežio kraujo perpylimas iš tarptautinio mokslo į mūsų mokslą. Dabartinė aukštojo mokslo reforma yra bandymas pagerinti orkestro grojimą perstatant tik muzikantų kėdes.  Taigi, LEU jungimą prie VDU galime vadinti naujo lapo atvertimu rengiant pedagogus, bet tekstas tame lape lieka senas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


Šiame straipsnyje: Rimas NorvaišasVDUpedagogai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    8
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    8
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių