Reiškinys: Knygų mugė

Ką tik „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vykusi Knygų mugė, teigiu drąsiai ir atsakingai, yra tautą vienijantis reiškinys.

Algis Mickūnas, periodiškai Lietuvoje viešintis Ohajo universiteto filosofijos profesorius, sako, kad  „kiekvienas lietuvis, jei tik galėtų, gyventų vienkiemyje“. Tokie jau esame, mums gera atsiriboti, atsitverti sienomis, tvoromis ar bent aukštesnėmis gyvatvorėmis.

Mūsų „Tautiškoje giesmėje“ skambanti frazė „vienybė težydi“ vis dar yra siekiamybė, bet kas žino, gal ją dažniau kartodami imsime ir sau tą įsikalbėsime.

Nes yra momentų, kai jaučiamės „vieningi iš naujo“, – pavyzdžiui, kai sekasi mūsų sportininkams, o ypač – krepšininkams;  kai Liepos mėn. 6 d. būdami kur nors toli nuo mažyčio geografinio taškelio, Lietuva vadinamo, įsivaizduojame, kad kartu su Kudirkos aikštėje susirinkusiais bei po pasaulį išsibarsčiusiais lietuviais giedame himną; kai prisimename absoliučiai unikalų Baltijos kelią (1989 m.), kurį perpasakoti kitų kultūrų, kitas istorines peripetijas patyrusiems nėra paprasta.

Ir štai – Knygų mugė. Atmeskime mašinų parkavimo nepatogumus, objektyviai įvertinkime drastiškai – net 6 kartus lyginant su 1990 m. – sumažėjusius bendrus knygų leidimo tiražus (ačiū už skaičiukus „Laikykitės ten“ laidai).

Ir visgi – yra kuo džiaugtis. Gražios erdvės, apgalvotai dekoruotos. Kas bent kiek pasistengė, savus laikinus namus įsirengė stilingai. Patraukliai organizuota Muzikos salė. Prieš ketverius metus turėjusi 60 kvadratinių metrų plotelį šįmet puikiai suvaldė keturis kartus didesnę erdvę. Pasiteisino čia įrengtos net dvi – mažesnė ir didesnė – scenos muzikiniams meniniams eskizams, pritraukusios įvairaus amžiaus žiūrovų.

Žavi ta dalis, kai žmonės domisi, kalbasi, ne tik stabteli dėl nemokamo tušinuko, atviruko ar saldainių, – beje, tai visgi nebrangi ir patraukli reklama. Sustoja, nes nori šnektelėti su atpažįstamais veidais, matomais scenoje ar TV ekrane, su draugais, su kuriais ir šiaip gali susitikti kavos, aplankyti namuose, bet – sutikite – visai kas kita persimesti žodeliu kitu Knygų mugėje.

Asmeninė penktadienio patirtis vis dar kelia nuotaiką – smagiai atidirbusi kaip vienos organizacijos atstovė turėjau laiko pasivaikščioti ir patyrinėti aplinką.

Muzikos salės didžiojoje scenoje prasidėjo „Laikykitės ten“ laidos filmavimas. Debesis žiūrovų. Pasilikčiau, bet prisėsti nėra kur. Keliauju į knygų sales. Prie įėjimo į tenka aplenkti eilę prie bankomatų – lankytojai būriais gryninasi pinigus leidiniams pirkti. Gražu.

Žmonių sraute prasilenkiu su Liutauru Degėsiu. Esu jo tekstų gerbėja, o už jo kalbą, studentams pasakytą diplomų teikimo proga ir žinomą pavadinimu „Apatiniai išsilavinimo drabužiai“, gerbsiu jį daugybę metų į priekį, nesvarbu, ką autorius beiškrėstų.

Keliasdešimtyje kvadratinių metrų – nuostabi kultūrinė/meninė/literatūrinė esencija. Štai vienos leidyklos stendelyje per ištiestos rankos atstumą nuo manęs sėdi Tomas Venclova; jis, regis, jau greitai pristatys savo „Vilniaus vardus“. Visai netoli, už pirmo posūkio vingiuotos eilės gale – stalas, o už jo iš raštuoto megztinio, nekart matyto TV ekranuose, lengvai atpažįstamas galvos nepakeliantis profesorius Liudas Mažylis, pasirašinėjantis knygą „99 metai po įvykio“.

Šalia ir giedro veido Andrius Užkalnis. Stovi sau, nekaltai, net sakyčiau, drovokai šypsosi. Net nepanašu, kad prapliuptų nepramušamu žodžių srautu.

Už kito posūkio – Nijolė Narmontaitė, kaip visad žavingai bendrauja su auditorija ir pasakoja apie savo knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“.

Kuo maloniausiai nustebina leidyklų darbuotojai, galintys ir papasakoti apie leidinius, ir pasakyti savo nuomonę. Tai vienoje, tai kitoje vietoje sustojame pakalbėti apie knygas, ir nebūtinai jų atstovaujamos leidyklos leistas. Bet – tikėta ar ne – po pokalbio nusiperki knygą iš tų, su kuriomis pabendravai.

Buvo girdėti pasvarstymų, kad žmonių mažiau nei pernai. Galbūt. Bet vėlgi – tokia realybė, šįmet atėjo tiek, o kai įvertini eiles ir spūstis, nemažai neatrodo. Ir jei atėjusieji čia praleistą laiką vertina kaip kokybišką, tai jau didžiulis pliusas.

Knygų mugė – įvykis ir reiškinys, kuriuo smagu pasidžiaugti. Ir jis tikrai turi jėgos vienyti mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po simbolinius vienkiemius.


Šiame straipsnyje: knygų mugėLitexpoknygosmugė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Straipsnis visiškai apie nieką.

Et

Et portretas
Kas iš tų gražių erdvių apgalvotai dekoruotų, jei knygos nebeįperkama prabanga tapo? O leidyklų darbuotojai verčiau papasakotų, kiek vertėjams moka, tai nors žinotų žmonės, iš kur tiek verstinio šlamšto knygynuose. Kita vertus, kai net mūsų rašytojai nebe visi be klaidų rašyti sugeba, tai ko iš vertėjų norėt...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    23
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
Daugiau straipsnių