Referendumo belaukiant

Spalio 1 d. (šį sekmadienį) Katalonijoje turi įvykti referendumas dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Madridas visais įmanomais būdais, net ir ne itin demokratiškais, siekia užblokuoti šį plebiscitą. JAV ir ES tyli. Tyli ir Lietuva.

2008 m., kai Kosovas pareiškė apie norą atsiskirti nuo Serbijos, Vakarų šalys pabrėžė, esą tai yra demokratijos pergalė. Netrukus didžioji dalis ES priklausančių valstybių, tarp jų ir Lietuva, taip pat Jungtinės Valstijos pripažino šio albanų dominuojamo anklavo savarankiškumą, nepaisant to, kad Belgradas tam kategoriškai priešinosi.

Praradusi Kataloniją, Ispanija lieka be vieno turtingiausių savo regionų.

Dabar gi nei Vašingtonas, nei Briuselis neskuba remti Barselonos? Kodėl? Nes praradusi Kataloniją, Ispanija lieka be vieno turtingiausių savo regionų. Tai reiškia ne tik finansines-ekonomines problemas Madridui, bet ir euro zonai. Pastaruoju metu Ispanijos ekonomika nedemonstruoja nieko įspūdingo, veikiau, yra priešingai. Maža to, Madridas – ne vienintelis, kuriam gali prireikti ES finansinės paramos; eilėje taip pat rikiuojasi Graikija, galbūt Italija.

Kodėl tyli Lietuvos diplomatai ir politikai, kurie taip pat pripažino Kosovą? Ar demokratiškai elgiasi Madridas, konfiskavęs milijonus balsalapių, kurie turėjo būti panaudoti referendume, de facto suspendavęs Katalonijos savivaldą ar suiminėdamas regiono pareigūnus? Sykį Lietuvos užsienio politikos formuotojai jau padarė lemtingą klaidą, kai balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO. Regis, labai greitai jie pamiršo 1990–1991 m., kai ir Lietuvai žūtbūt reikėjo pasaulio pripažinimo, o kitos pasaulio šalys jį suteikė.

Ar katalonai – prastesni už mus, lietuvius? Ar jie neturi teisės išreikšti savo valią, kokią jie mato savo šalies ateitį: su Ispanija ar be jos?


Šiame straipsnyje: IspanijaKatalonijareferendumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ir...

Ir...  portretas
Jugoslavijos bombardavimo, kuo užsiėmė NATO, nesankcionavo jokia tartautinė bendruomenė (JT). Tai buvo vienašališka NATO kampanija - karo paskelbimas Jugoslavijai ir grubus šios šalies suvereniteto pažeidimas!

Komentatoriui su piršto dydžio peniu

Komentatoriui su piršto dydžio peniu portretas
Įsikišimas tarptautinės bendruomenės neturi nieko bendro su Kosovo nepriklausomybės skelbimu ir pripažinimu. Ir neburk čia pasaku.

ner ko lyginti

ner ko lyginti portretas
Berzinis ,lygindamas Kosova su Katalonija, tycia nepasako svarbiausio-ten kelerius metus vyko skerdynes tarp serbu ir albanu,ir jie ir toliau butu pjovesi,nepaisant jokiu tarptautines bendruomenes pastangu.Tad nereikia lyginti pirsto su peniu,bet gi cia ir pasireiskia sio rasytojelio esme-rasyti nepasakant visos tiesos,kaip raso kremliniai propagandistai.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    8
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių