R. Urbonaitė. Politikų pageidavimai svarbiau nei įstatymai ar Konstitucija

  • Teksto dydis:

Ministrams jau tapo sudėtinga pasiskaityti jų pačių ministerijų teikiamus išsiaiškinimus, kaip žemės nuomos ar panaudos sutartis sudaryti laikantis įstatymų, pasižiūrėti į Konstituciją bei ką ji sako apie teisę į nuosavybę.

Visus rinkimus žadantis laimėti švariausias politikas Lietuvoje Ramūnas Karbauskis, regis, taip pat sėkmingai naudojasi įstatymų spragomis, o patekęs į Seimą ir turėdamas itin skaitlingą frakciją parlamentine kontrole užsiima tik kai jam to reikia.

Koalicijos partneris Gediminas Kirkilas taip pat neatsilieka. Ramiu tonu pareiškia, kad prezidentas gali turėti nuomonę, bet vyriausybės formavimui neturėtų kliudyti. Čia ir išmuša visus saugiklius. Nejaugi kažkas pakeitė Konstituciją?

Politinėje padangėje tikrai vis dažniau stebime, kad Konstitucija, kuri ir sudėlioja mūsų politinės sistemos veikimo principus, tapo ne pamatiniu dokumentu, tačiau popieriuku, kurį išsitraukia politikai kada nori ir kada jiems tai paranku bei interpretuoja, kaip kam patinka.

Todėl tenka vėl grįžti prie to, kas jau atrodė savaime suprantama. Kai tik atsiranda trintis su prezidentu, politikai aiškina apie parlamentinę resupubliką. Tik, deja, pamirštama, jog 1998 m. Konstitucinio teismo (KT) nutarime vis dėlto yra aiškiai nurodoma, jog „mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai“. Ne visi politologai vienareikšmiškai vertina šią nuostatą, nes politikos moksluose išskiriamas pusiau prezidentizmo sąlygas mūsų Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos atitinka. Pusiau prezidentizmo variantų gali būti įvairių, su silpnesniu ar stipresniu prezidentu. Ir, mūsų atveju, yra sričių kur jis stipresnis, kur silpnesnis.  Bet tai pusiau prezidentizmas.

Tačiau politikai, kai jiems nepriimtina prezidento pozicija, bando teigti, jog prezidentas gali turėti nuomonę, bet iš esmės tik tiek, nes vyriausybė formuojama Seime esančios daugumos. Taip, parlamentas yra politinės sistemos ašis. Prezidentas niekada neteiks premjero kandidatūros, kuris neatstovaus susiformavusios po rinkimų daugumos. Tik su Seimo pritarimu naujos vyriausybės programai, o kartui ir viso kabineto sudėčiai, vyriausybė ir gali pradėti darbą. Tačiau Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtintas dviejų galvų, t. y. prezidento ir premjero, modelis formuojant vyriausybę. Tai išplaukia ir iš Konstitucijoje įtvirtinų prezidento funkcijų, kuriose numatoma, jog jis „Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“ bei „ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus“.

Dar daugiau. Nors Konstitucijos 96 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą vyriausybės veiklą. Tačiau čia pat yra ir nuostata, kad „ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui“. Ir tai nėra tik Konstitucijoje palikti „mandagumo gestai“ prezidentui. Jis veikia kaip tam tikra atsvara ir papildomas kontrolės instrumentas.

Todėl kaip galima vertinti G. Kirkilo pareiškimus, pritariamai linksint ir koalicijos partneriams, jog premjeras siūlo ministro kandidatūrą, tai ir neša atsakomybę? Norima įteigti, jog prezidentas neneša atsakomybės ir jo funkcija tik simbolinė pasirašyti po kiekviena teikiama kandidatūra? Bet būtent Konstitucijos minėtos nuostatos aiškiai įtvirtina ir prezidento atsakomybę dėl skiriamų ministrų. Neatsitiktinai kai ministrų kompetencija ir veikla kelia abejonių, žiūrime ir į prezidentą bei laukiame jo pozicijos. Nes tai yra tiesiog elementaru.

Ir teigti, kad prezidento funkcija tiesiog netrukdyti vyriausybės formavimui, kuriam diriguoja premjeras su valdančiąja dauguma yra ignoravimas Konstitucijos ir to paties 1998 KT nutarimo, kuriame yra ir aiškiai nurodyta, jog „prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios dalis, turi tam tikrų politinio poveikio galimybių vyriausybės personalinės sudėties formavimui“. Politikai negali kada nori turėti butaforinį prezidentą. Jis, beje, irgi yra tautos tiesiogiai išrinktas. O Konstitucijos suteiktos nors ir labai ribotos galios jam leidžia būti pakankamai aktyviu būtent formuojant kabinetą.

Bet kad Konstitucija ir įstatymai politikams yra tiesiog popieriukai bei vyrauja principas „darau, ką noriu“, įrodo ir neįtikėtinas Seimo nario Mindaugo Puidoko pareiškimas praėjusią savaitę. Svarstant Konsitucijos 106 straipsnio keitimo projektą, politikas iškelė tiesiog genialią iniciatyvą – taikykime ypatingos skubos tvarką. Tai mažų mažiausiai šokiruoja. Bet kartu tai labai simptomiška. Politikai tikrai gerai įsisąmonino vieną – kai turi valdžią ir dar didelę frakciją, tai buldozeriu gali eiti ir per įstatymus ir per sveiką protą. 

Rimos Urbonaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
konstitucija turi tarnauti piliečiams, o ne atvirkščiai... kas pirmesnis?... konstitucija ar pilietis?...

tai

tai portretas
ka?....mazule nori tapt politike ar tik sia tema pasireklamuot? tai nepamirsk kad ta konstitucija tie patys politikai ir parase su seimo pritarimu ir pagal /kazkieno/ norus daro pap ildymus ar dargi pakeitimus kur 1 taskas gali duoti naudos jiems bet ne mums taip mes biurokratiskai mulkinami ir taip be galo........
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Istorija prieš ideologiją
    Istorija prieš ideologiją

    Šiais metais Lietuvoje išgyvename ypatingą laikotarpį – švęsdami valstybės šimtmečio jubiliejų, imame po truputį susitarti dėl bendro didžiojo mūsų šalies istorinio pasakojimo: tarpukario Lietuvos politikai, ...

    2
  • Apsaugok nuo profesionalų
    Apsaugok nuo profesionalų

    Net Landsbergis nebeiškentė žiūrėdamas į didžiąją politiką: "Vaikų darželis." Jis, dažnai bendraujantis su 13–14 metų paaugliais, ramino, kad tuoj Lietuvoje chaosas baigsis. Užaugs ateitis, ji valdys šalį kitaip, be...

    4
  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    17
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

Daugiau straipsnių