PVM mažinimas turi patrauklių alternatyvų

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Malonu girdėti, kad mūsų valstybė pagaliau yra tokia turtinga – ji gali finansuoti visas savo funkcijas, tinkamai pasirūpinti krašto apsauga, teikti adekvačias viešąsias paslaugas, už jas tinkamai mokėti darbuotojams bei užtikrinti visų gyventojų socialinę apsaugą. Ir ne tik tiek, bet ir dar daugiau – gali sumažinti mokesčius ir nesiskolindama toliau vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Šiemet tokius teiginius ir jais aplipusius pasiūlymus mažinti mokesčius ir didinti valstybės išlaidas turbūt girdėsime ne kartą, bet juos vertinti reikėtų bent su lašeliu skepticizmo.

Alternatyvieji kaštai yra vertė, kurią prarandame pasirinkdami vieną alternatyvą, bet dėl ribotų išteklių turėdami atsisakyti kitos patrauklios alternatyvos. Kitaip sakant, PVM mažinimo alternatyvieji kaštai yra nauda, kurią gautume mažindami gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba didindami mokytojų, sveikatos apsaugos ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Šios alternatyvos realios ir patrauklios, bet, akivaizdu, kad visoms joms lėšų valstybė neturi, todėl turi rinktis.

Siūlymas taikyti lengvatinį PVM mėsai ir žuviai pasigirdo padažnėjus lietuvių apsipirkinėjimui Lenkijos prekybos tinkluose, kur lengvatinis šio mokesčio tarifas taikomas daugeliui maisto produktų. Deja, toks siūlymas kelia rimtų abejonių. Visų pirma, neaišku, kaip sudarytas šis siauras maisto prekių sąrašas. Vegetarai ir veganai tokia lengvata nesidžiaugtų ir turėtų pagrįstų lūkesčių, kad į lengvatinių produktų sąrašą būtų įtraukti, pavyzdžiui, sojos produktai ir riešutai.

Net jei ignoruojame šios visuomenės grupės interesus, galime suabejoti ir nauda, kurią gautų patys neturtingiausi šalies gyventojai, kurie šviežią žuvį retai įpirktų, net jei PVM jai būtų visai netaikomas. Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų vartojimo krepšelyje daugiausiai yra duonos, pieno produktų, grūdų, daržovių, galbūt kai kurių vaisių. Turbūt akivaizdu, kad bet koks maisto produktų sąrašas visada bus subjektyvus ir pažeis kažkieno teisėtus lūkesčius.

Galbūt gera alternatyva Lietuvai yra taikyti PVM lengvatą visiems maisto produktams? Jei lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas visiems maisto produktams, dėl to valstybės biudžetas per metus prarastų apie pusę milijardo eurų. Dėl to biudžeto deficitas išaugų maždaug dvigubai. Galbūt biudžeto praradimus šiek tiek sušvelnintų prislopęs lietuvių įprotis apsipirkinėti Lenkijoje ir padidėjusios mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, bet esmės tai nepakeistų – atsivėrusi skylė būtų per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti. Juolab kad lengvatinis PVM tarifas maisto produktams situacijos labai nepakeistų – nemažai produktų Lenkijoje yra pigesni dėl pigaus zloto, masto ekonomikos ir kitų subjektyvių priežasčių.