Propaganda apie propagandą

Prieštaringų ir nesuderinamų žinių srauto akivaizdoje didėja reliatyvizmas, skepticizmas ir cinizmas. Sumaištį dar didina išgalvotų žinių gausa, kai į internetą paleidžiami visokiausi iš piršto laužti pasakojimai, kuriais siekiama juodinti priešus ir veikti skaitytojų veiksmus bei nuostatas. Po prezidento rinkimų ir nelauktos Donaldo Trumpo pergalės JAV žiniasklaida itin daug dėmesio skiria išgalvotoms žinioms ir Rusijos vaidmeniui jas platinant. Esama užuominų, kad jos net galėtų lemti Hillary Clinton pralaimėjimą.

Daugelis Rytų Europos gyventojų šventai tiki sąmokslo teorijomis, yra pasiryžę matyti komunistą ar rusą po kiekviena lova, už kiekvieno krūmo. Šiuo metu Vakaruose didėja sąmokslų teorijų entuziastų, kurie priskiria Rusijos dezinformacijos specialistams tokią pat mitinę galią ir veiksmingumą, kuri kadaise buvo priskiriama KGB, sovietų diplomatijai ir kitoms SSSR institucijoms. 1987 metais prezidentas R. Reaganas aiškino, kad Rusija visame pasaulyje vykdo dezinformacijos kampaniją, ji rafinuota ir labai sėkminga, turi didelį poveikį JAV žiniasklaidai ir spaudai. Po kelerių metų sovietija žlugo, bet liko įsitikinimas, kad Rusijos propagandistai yra burtininkai ir stebukladariai. JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos programišiai įsilaužė į Demokratų partijos kompiuterinę tinklą ir nutekino H.Clinton nepalankią medžiagą. Gerokai įdomesnė medžiaga buvo rasta H.Clinton rinkimų kampanijos vadovo J.Podestos elektroniniuose paštuose. Kai kurie vėl kaltina Rusiją, bet J.Podesta nesilaikė net elementariausių saugumo taisyklių, jo slaptažodis buvo „p@ssword“, tad jis buvo pažeidžiamas.

Išgalvotas žinias kuria ne tik piktavališki rusai. Dienraštis „New York Times“ parašė straipsnį apie 22 metų informacinių technologijų studentą gruziną Beqą Latsabidzę. Siekdamas užsidirbti pinigų, jis pradėjo rašyti teigiamas žinutes apie H.Clinton, bet niekas nesidomėjo, po to pradėjo ją pulti, palaikydamas D.Trumpą. Rezultatai buvo visai kiti. Viena pasakėlė – esą Meksikos valdžia pranešė uždarysianti sieną su JAV, jei D.Trumpas būtų išrinktas prezidentu – tapo trečia labiausiai platinama netikra žinute „Facebook'e“ nuo gegužės iki liepos. Pasak B.Latsabidzės, šitokios žinutės yra „infotainment“ (informacinė pramoga) ir satyra, jis nesitikėjo, kad bet kas jas rimtai traktuotų.

Žmonių naivumas stebina, dar labiau stebina kai kurių polinkis sureikšminti Rusijos vaidmenį, kuriant šitokias žinutes. Šįmet per JAV prezidento ir Kongreso rinkimų kampanijas išleista 6,8 milijardų dolerių, daugiausia juodinant oponentus. D.Trumpas beveik kasdien įžeidinėjo H.Clinton, sakė, kad reikia ją įkalinti. H.Clinton jau 20 metų skundžiasi, kad ją puola ir šmeižia kai kurie respublikonai. Internetas mirgėte mirga rašiniais, kad ji lesbietė, pedofilė, žudikė (reikia tik pagooglinti). Kiek Rusija besistengtų, jos įnašas į šį toksinį melų ir sąmokslo teorijų mišinį gali būti tik itin, itin kuklus.

Deja, dabartinėje perkaitintoje ir paranojiškoje atmosferoje viskas įmanoma ir leistina. Prieš kelias savaites įtakingas dienraštis „Washington Post“ išspausdino rašinį, kad Rusijos dezinformacijos specialistai sukūrė išgalvotas žinias, kurias skaitė daugiau negu 213 milijonų kartų (kaip jie apskaičiavo?), ir daugiau negu 200 interneto portalų yra eiliniai Rusijos propagandos ruporai, nors kai kurie jų žinomi ir gerbiami. Šių sensacingų kaltinimų šaltinis yra beveik nežinoma organizacija pasivadinusi „PropOrNot“, ji neva sutelkusi nepriklausomų mokslininkų, užsienio politikos, karo ir technologijos specialistų komandą. Tačiau jų pavardės nežinomos. Bet tai netrukdė dienraščius skelbti straipsnį. Prieš penkerius metus nebūtų pasitikima tokiais anoniminiais „šaltiniais“.