Propaganda apie propagandą

Per pastaruosius metus Rusijos propaganda šiek tiek pakito. Aiškinama, kad ne tiek stengiamasi sukurti teigiamą Rusijos įvaizdį ar pateisinti jos veiksmus, kiek skleidžiama prieštaringa, su tikrove mažai susieta, pagrindinį Vakarų žiniasklaidos pasakojimą neigianti informacija, siekiant pakirsti žmonių pasitikėjimą faktais bei jų gebėjimą atskirti tiesą nuo netiesos.

Prieštaringų ir nesuderinamų žinių srauto akivaizdoje didėja reliatyvizmas, skepticizmas ir cinizmas. Sumaištį dar didina išgalvotų žinių gausa, kai į internetą paleidžiami visokiausi iš piršto laužti pasakojimai, kuriais siekiama juodinti priešus ir veikti skaitytojų veiksmus bei nuostatas. Po prezidento rinkimų ir nelauktos Donaldo Trumpo pergalės JAV žiniasklaida itin daug dėmesio skiria išgalvotoms žinioms ir Rusijos vaidmeniui jas platinant. Esama užuominų, kad jos net galėtų lemti Hillary Clinton pralaimėjimą.

Daugelis Rytų Europos gyventojų šventai tiki sąmokslo teorijomis, yra pasiryžę matyti komunistą ar rusą po kiekviena lova, už kiekvieno krūmo. Šiuo metu Vakaruose didėja sąmokslų teorijų entuziastų, kurie priskiria Rusijos dezinformacijos specialistams tokią pat mitinę galią ir veiksmingumą, kuri kadaise buvo priskiriama KGB, sovietų diplomatijai ir kitoms SSSR institucijoms. 1987 metais prezidentas R. Reaganas aiškino, kad Rusija visame pasaulyje vykdo dezinformacijos kampaniją, ji rafinuota ir labai sėkminga, turi didelį poveikį JAV žiniasklaidai ir spaudai. Po kelerių metų sovietija žlugo, bet liko įsitikinimas, kad Rusijos propagandistai yra burtininkai ir stebukladariai. JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos programišiai įsilaužė į Demokratų partijos kompiuterinę tinklą ir nutekino H.Clinton nepalankią medžiagą. Gerokai įdomesnė medžiaga buvo rasta H.Clinton rinkimų kampanijos vadovo J.Podestos elektroniniuose paštuose. Kai kurie vėl kaltina Rusiją, bet J.Podesta nesilaikė net elementariausių saugumo taisyklių, jo slaptažodis buvo „p@ssword“, tad jis buvo pažeidžiamas.

Išgalvotas žinias kuria ne tik piktavališki rusai. Dienraštis „New York Times“ parašė straipsnį apie 22 metų informacinių technologijų studentą gruziną Beqą Latsabidzę. Siekdamas užsidirbti pinigų, jis pradėjo rašyti teigiamas žinutes apie H.Clinton, bet niekas nesidomėjo, po to pradėjo ją pulti, palaikydamas D.Trumpą. Rezultatai buvo visai kiti. Viena pasakėlė – esą Meksikos valdžia pranešė uždarysianti sieną su JAV, jei D.Trumpas būtų išrinktas prezidentu – tapo trečia labiausiai platinama netikra žinute „Facebook'e“ nuo gegužės iki liepos. Pasak B.Latsabidzės, šitokios žinutės yra „infotainment“ (informacinė pramoga) ir satyra, jis nesitikėjo, kad bet kas jas rimtai traktuotų.

Žmonių naivumas stebina, dar labiau stebina kai kurių polinkis sureikšminti Rusijos vaidmenį, kuriant šitokias žinutes. Šįmet per JAV prezidento ir Kongreso rinkimų kampanijas išleista 6,8 milijardų dolerių, daugiausia juodinant oponentus. D.Trumpas beveik kasdien įžeidinėjo H.Clinton, sakė, kad reikia ją įkalinti. H.Clinton jau 20 metų skundžiasi, kad ją puola ir šmeižia kai kurie respublikonai. Internetas mirgėte mirga rašiniais, kad ji lesbietė, pedofilė, žudikė (reikia tik pagooglinti). Kiek Rusija besistengtų, jos įnašas į šį toksinį melų ir sąmokslo teorijų mišinį gali būti tik itin, itin kuklus.

Deja, dabartinėje perkaitintoje ir paranojiškoje atmosferoje viskas įmanoma ir leistina. Prieš kelias savaites įtakingas dienraštis „Washington Post“ išspausdino rašinį, kad Rusijos dezinformacijos specialistai sukūrė išgalvotas žinias, kurias skaitė daugiau negu 213 milijonų kartų (kaip jie apskaičiavo?), ir daugiau negu 200 interneto portalų yra eiliniai Rusijos propagandos ruporai, nors kai kurie jų žinomi ir gerbiami. Šių sensacingų kaltinimų šaltinis yra beveik nežinoma organizacija pasivadinusi „PropOrNot“, ji neva sutelkusi nepriklausomų mokslininkų, užsienio politikos, karo ir technologijos specialistų komandą. Tačiau jų pavardės nežinomos. Bet tai netrukdė dienraščius skelbti straipsnį. Prieš penkerius metus nebūtų pasitikima tokiais anoniminiais „šaltiniais“.


Šiame straipsnyje: propagandaRusijaLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

mano asmeniniu suvokimu

mano asmeniniu suvokimu portretas
girnius- tipiškas liliputino trolis.

ne vietinis

ne vietinis portretas
Ačiū.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių