Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analizę. Man šis privalomas žanras atrodo keistokas. Šiandien nėra tradicijos, apie ką Seime turi kalbėti prezidentas. Apie nudirbtus darbus? Apie darbus, kuriuos reikia atlikti? Pristatyti valstybės raidos viziją ir inicijuoti diskusiją ar tiesiog pasinaudoti proga ir pasakyti tai, kas šiandien atrodo svarbu?

Kodėl metinis pranešimas skaitomas politiniam sezonui ritantis atostogų link? Kai žanras toks nekonkretus, nesunku ir tekstą interpretuoti kaip kam patogiau.

Tiems, kuriems patinka Dalia Grybauskaitė, patiks ir jos metinis pranešimas. Jei nepatinka, sakys, kad nusišnekėjo. Paskaičius, kaip jį vertina politologai ir politikai, būtent toks įspūdis ir susidaro. Vieniems šis pranešimas – geriausias per visą istoriją, kitiems – prastas, tiesiog patarėjų negrabiai sudėliota mozaika, kurioje nėra pagrindinės minties ir ašies. Tada ir pirštu prikišamai prie sukčių stulpo kalamas pilietis gali ramiai atkirsti, kad prezidentė viską sudėliojo teisingai, bet kalbėjo ne apie jį, o apie jo priešininkus. Politiniame lauke išgyvename virsmą, kai galios centras bent trumpam slenka iš S. Daukanto aikštės ir dar nežinia, kur stabtelės.

Nors Lietuva yra parlamentinė respublika, D. Grybauskaitė prezidento regalijoms sugebėjo suteikti kur kas daugiau įtakos, nei Seimą valdantieji norėjo, nori ar norėtų. Diskutuotinas klausimas, ar visada tai buvo į naudą valstybės raidai?

Kad ir kaip ten būtų, atrodo, šiandien esantieji valdžioje bandys prezidentei priminti klaidas ir norės, kad didžiausios realios įtakos sūpynėse aukštyn–žemyn judėtų premjeras su Ramūnu Karbauskiu, o visi kiti tik plotų katučių.

Jei būčiau pesimistas, sakyčiau: kuo toliau, tuo labiau judame autoritarinio valdymo keliu, kuriame visas taisykles nori nustatyti komiteto pirmininkas, dievo Patrimpo lazdele trinktelėtas girdėti tik „bausti ir drausti“. Jei būčiau optimistas, negalėčiau nematyti, jog Lietuva, kad ir kokios būtų politikų spalvos, per kelis dešimtmečius nukeliavo toli, ir niekas upės tėkmės jau nebeužtvenks.

Tačiau pažiūrėjęs, kaip iš politikos barščių bandoma išmesti Mantą Adomėną, dairausi pesimistų sąrašo. „Žalieji žmogeliukai“ sugebėjo selektyviais tyrimais sukurti savo žaidimo taisykles, o opozicija neturi nei drąsos, nei stuburo, nei kitų organų tam pasipriešinti.

Akivaizdu, kad valdantieji kuria mitą, jog iki jų visi buvo tik vagys, tad dabar draugai Skvernelis bei Karbauskis sutvarkys ir vagis, ir neobjektyvią žiniasklaidą, ir visus kitus, kurie abejoja, kad demokratija nėra daugumos diktatas. Viena tiesa, viena tvarka – kas ne su mumis, tas prieš mus.

Kodėl pagal tokią muziką patinka šokti Gabrieliui Landsbergiui, nenoriu net spėlioti. Galbūt prezidentė teisi, kad partijoms reikia savanorių, tik kas dabar norėtų savanoriauti lauke, kuriame protingesni yra nekenčiami.

Valstybės vadovės patarėjai daug prakaito išliejo rengdami metinį pranešimą, bet gal būtų užtekę vieno žodžio – „nebijokite“. Gal būtų pakakę, tačiau tokio padrąsinimo iš prezidentės lūpų niekada negirdėjome.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Trumpas straipsnio apibendrinimas

Trumpas straipsnio apibendrinimas portretas
Į Prezidentės pranešimą Terleckas pažiūrėjo kitu kampu. Žiurkė užspeista į kampą tampa agresyvi. Taip ir Karbauskis. Jis į galvą gerai įsikalęs savo mokytojo neurosifilitiko Lenino pamoką: „geriausia gynyba – puolimas“. Jei Karbauskis nustos pulti, jo priešininkai galės atsikvėpti ir patys pereiti į puolimą, reikalaudami jo galvos dėl Valstybės interesų išdavystės. Teks paaiškinti daug ką: referendumą dėl atominės elektrinės statybos sustabdymo, JAV „Ševrono“ išvarymą iš Lietuvos, dėl žemės pardavimo užsieniečiams, dėl žemės grobimo, rusiško trąšų biznio, elektros jungčių su Astravo atomine stiprinimo ir t.t. ir pan. Vargu ar pavyktų išsaugoti sveiką kailį? Todėl Karbauskis ir toliau agresyviai puls. Jam tai išlikimo klausimas.

AS

AS portretas
O kas Prezidentei liko.Tik paskambinti Masiuliui ir pasakyti ,kad patrauktu skalika.O garsiai pasakyti manau negali.Butu politiku mafijos apsaukta,kad kisasi ne i savo reikalus,daro spaudima.Manau ,kad ji turtu neigvelbe kaip visi.

Nuomone.

Nuomone. portretas
Karbauskis su Parsidavusiu Skverneliu ,Baku iesko ko patys nestinga.Manau jei ieskotu kaip turi buti parasytu pareiskima teisinem instancijom ir tegu uzsiima.Kaltus baudzia,neteisetai isigyta turta konfiskuoja.O dabar tai tik parodyti koks is ,,skaidrus,,o kiti sukciai.O toliau kas.Runkeliai tiki visu tuo slamztu ,o ju daug.Tiksla Karbauskis turi.Bet manau opoziciija turetu kreiptis i teisesauga ir ivertinti Karbauskio darbelius.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    22
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių