- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek čia galima apie tą politiką? Laikraščius skaito ne tik vyrai, bet ir moterys. Reikia ko nors apie emocijas ir prasmę. Taip perspėjo viena pastabi skaitytoja, kurios įžvalgos kartais kiaurai persmelkia atsibodusią tikrovę, atskleisdamos joje spalvotų būties derinių.
Išties, kodėl gi vis dar reikia mąstyti apie prasmę? Juk, regis, tokia mada jau kadaise pamiršta sykiu su semantika ar egzistencializmu. Skaityti J.-P.Sartre'ą ar S.Kierkegaardą šiais laikais nėra kada, o B.Pascalis pas mus mirė sykiu su L.Donskiu. Esame patekę į epochą, kuri iki šiol vadinasi postmodernizmu ir kuriai, anot A.J.Greimo, būdingi beprasmį gyvenimą gyvenantys žmonės.
Išties A.J.Greimas, kurio metais paskelbti 2017-ieji, buvo teisus. Žmonės negalvoja ne tik apie būties, bet ir savo poelgių prasmę, nes taip paprasčiau, o ir visai nemąstyti yra labai patogu. Čia panaudon ima rikiuotis stereotipai, kurie laikinai išsprendžia prasmės ilgesio klausimą, apaudami kasdienybę banalių reikšmių protezais.
Tačiau tai žeminanti išeitis. Gyventi taip, kaip reikia, ir taip, kaip gyvena visi nominalieji, taip pat gali būti pasmerkimas.
Racionalesnis sprendimas – prasmę susikurti patiems. Projektuojant naują savo paties pradą ir klišėmis neparemtus siekinius, panašius į tuos, kurie užfiksuoti Magister Ludi stiklo karoliukų žaidime, Jozefo K. proceso dramoje arba Felikso Krulio avantiūrizme. Kad atsirastų ne tik nauji pojūčiai, bet ir jų dermės, paveikiančios likimą.
Atskirų, bet magiškai susijusių garsų deriniuose gimsta muzika. Panašiai iš emocijų atsiranda jausmai, kurie suteikia galimybę pasiekti naują būties kokybę. Tai visai kas kita nei padrikos jausenos kasdienos rutinoje. Tai ir kita savęs bei žmonių pajautos kokybė, kuri, matyt, ir yra viena sudedamųjų prasmės dalių. Tik tai, ką mes gebame pajausti ypatinga, gali pakeisti mūsų gyvenimą ir pagaliau suteikti jam prasmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina11
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės2
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...