Prakeiksmai ir palaimos

Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais išties sunku tam paprieštarauti. Dargi pasitaiko tokių, kuriems užkliūva viešinamos nelaimės, na, tiksliau, įvairūs pagalbos prašymai. Piktieji skeptikai prikergia patekusiems bėdon įvairiausių pravardžių: nuo lupikautojų iki šunofilų (turėdami galvoje tuos, kurie renka maistą kažkieno konteinerin išmestiems keturkojams). Pamatę svetimą skausmą, jie skuba nusiplauti rankas, tarsi netyčiomis prilietę drėgną sugedusio maisto likutį virtuvės kriauklėje. Užsidengia akis, ausis ir burnas, kaip tos trys išmintingosios beždžionėlės. Ne taip ir lengva nuspręsti, kiek toks elgesys išmintingas.

Greičiausiai retam naujiena: psichologai jau nebesiginčija dėl to, kad viena nerimo ar nuotaikos sutrikimų priežasčių – socialinės medijos. Visai logiška – nuolatos jose matydamas pažįstamų nuotraukas su pinakoladomis po palme ar sužadėtuvėmis prie Eifelio bokšto imi manyti, jog pats gyveni pilkai ir nevykusiai. Bet yra ir kitas aspektas, atrodo, vis dar nepelnytai pamirštamas. Didžiulis žinių srautas apie aplink vykstančias negandas jautresniam žmogui nupaišo žiauraus, neteisingo ir liūdno pasaulio paveikslą. Bet ne tik tai. Poetas Davidas Jonesas yra rašęs, kad gebėjimas išgyventi viską stipriai yra ir palaima, ir prakeiksmas (It is both a blessing / And a curse / To feel everything / So very deeply angl.). Ne pyragai šiandien tiems, kuriems skauda ne vien tik tada, kai iš kojos spardoma galva – jų.

Turbūt bet kuriam, dar galutinai nesupuvusiam morališkai, vienas nemalonesnių jausmų yra žinojimas, kad galėjai padėti kitam, bet nepadėjai. Kadaise buvo laikai, kai tos pagalbos paprašyti reikėjo beldžiantis į duris. O štai dabar pakanka atsidaryti naršyklę ir kraupsti: dėl smagumo sužaloti gyvūnai, niekam nereikalingi senoliai, gyvenimo nuskriausti vaikai ar milijonas kitas barelių naftos, kartkartėmis išsiliejančių į vandenyną. Supranti, jog nei gyvenimo, nei jo santaupų nepakaktų visiškai šių problemų išspręsti. Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Dėl to kai kas ir pasirenka eiti lengvesniu keliu ir nesikišti, jei kiškis svetimas. Vis tiek jie vieni nieko nepakeis, kam vargintis? Žiauri tiesa, bet kai kur moterys vis dar mokomos šaukti "Gaisras!", jeigu jas prievartauja. Taip aplinkiniai, pamanę, kad ugnis gali pasiglemžti jų brangų asmeninį turtą, į pagalbą atskubės greičiau. Bent jau man baugoka gyventi tokioje visuomenėje. O jums?

Žinoma, galima kritikuoti feisbuko puslapius, kuriuos šiandien turi kone kiekvienas globa bei parama užsiimantis fondas. Tačiau ar verta pykti ant to, kas tiesiog atspindi realybę? Ar tai ne tas pats, kaip trankyti veidrodį dėl to, kad veidas jame kreivas? Galima guostis, kad bent pats esi padorus žmogus, nusenusių senelių iš namų neišvaręs ar vaikus auginantis be grūmojimo girtu kumščiu, tad neprivalai klausytis tavęs neliečiančių verkšlenimų. Na taip, pradėti nuo savęs visuomet pirmas ir labai svarbus žingsnis. Tik vargu, ar jo pakanka pasaulyje, kuriame gyvename šiandien. Ypač, jeigu norisi, kad šis būtų gražus ne vien užtrenkus namų duris iš vidaus.

Jei nebūtų skriaudėjų, nereiktų ir gelbėtojų. Gyventume visi laimingi ir besišypsantys už savųjų baltų tvorelių kaip tame "Nusivylusių namų šeimininkių" užmiesčio kvartale. Bet kol kas taip nėra. Ir kol atsiranda tokių, kurie žaloja bei griauna, verkiant reikalingi tie, kurie gėrio balansą nors minimaliai, bet pasistengs atkurti. Ar bent nesiputos ir netrukdys tiems, kurie tą daro. O tuomet ir kolektyvinė sąžinė švaresnė bus, ir rytojus šviesesnis, ir gal net naujienų srautas – su vis mažiau graudžių pagalbos šauksmų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Šaunusis kareivis Šveikas irgi tarnavo pas žydą kapelioną Kacą.

kauniete

kauniete portretas
tikiuosi,kad jus ne rudmarshkinis-vokishkuju-fashistu palikuonis??...tad meginkite kiekviename zmoguje rasti-surasti ---kas yra gero ,,gal nuo to atradimo!! [eurika!] ir blogis nublanks[taip, tarybu sajungoje zydai "prisitaike" ir savo tapatybe isreikshdavo rusishkomis pavardemis ir vardais,sutinku;;taciau,,ar jums tai trukde???

Anonimas

Anonimas portretas
….Na,tenka apgailestauti ,kad,kad,kad as ne zyde[todel ,kad ta po pasauli ishsibarsciusi tauta; turbut per kancias labai draugishka ir ishradinga ]] ,o autore ==tai gamtos -meno kurinys…...gaila kad jus kreipetes ---zydaite---o ne, pavyzdziui:---autore ar zurnaliste ;;;;tai tik tiek;;[o savo tautybes nezadu keisti ,nors is musu paciu girdziu ,,, ne darancius garbes atsiliepimus,o panieka…]]]
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių