Politikos vėjai Europoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė iš 36 atskirų punktų susidedantį darbo teisės reformų projektą.

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jį „ambicingu, subalansuotu ir teisingu“ pavadino ministras pirmininkas Eduaras Philippe`as ir pridūrė:

„Prancūzija yra socialinių teisių valstybė, tokia ji ir liks, nes tai priklauso jos prigimčiai, tą liudija ir istorija. Tačiau privalome atsižvelgti į situaciją, kurioje mūsų šalis atsidūrusi, įskaitant jau kelis dešimtmečius tveriančią masinę bedarbyste.“

Pasak Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“, daug kas E. Macrono planuose primena jau pradėtus pokyčius Ispanijoje. „Visų pirma Prancūzijoje bus trupučiuką lengvinamas atleidimas iš darbo bei toliau mažinama profsąjungų įtaka.

Tai nėra jokia revoliucija, tačiau vis tiek reiškia pokytį, o pernai vykę ginčai dėl buvusio prezidento F. Hollande`o įvestų reformų dar nepamiršti.

Tačiau šįkart, atrodo, negalima tikėtis radikalaus pasipriešinimo. Tik viena iš didžiųjų profsąjungų atvirai pareiškė protestą ir pranešė skelbsianti  demonstracijas.

Prancūzija turi vieną nelanksčiausių darbo rinkų Europoje, ir dabar šalis, atrodo, pasirengusi atsisakyti bent dalies savo aukštų socialinių standartų – juk su tokia atvirai pareikšta mintimi E. Macronas ir leidosi į rinkimų kovą“, – priminė Ispanijos sostinės dienraštis.

Didelio pasipriešinimo, atvirkščiai, tikėjosi Lenkijos sostinės nuosaikių kairiųjų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Protesto šauksmus kairiojo spektro Prancūzijos piliečiai labai gerai išgirsta, juk šiems žmonėms vis dažniau kyla rūpestis dėl neaiškių šių reformų pasekmių.

Ir taip yra ne tik dėl to, kad E. Macronas nutarė darbo teisę pertvarkyti skelbdamas prezidento dekretus, kad šitaip išvengtų mėnesių mėnesius trunkančias derybas, bet ir dėl to, kad naujajai Prancūzijos vyriausybei, matyt, nepavyksta žmonėms paaiškinti, kokios atnaujintos Prancūzijos link vairuojama ir kaip tada jiems toje reformuotoje šalyje eisis“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Liublianos dienraštis „Delo“ pabrėžė reformų būtinumą. „Atėjo laikas Prancūzijai išsilaisvinti nuo ankstesnio darbo rinkos sukalkėjimo. Juk jau metų metais prancūzų politikai kartoja vis tą pačią mantrą: Prancūziją labai sunku reformuoti.

Bet nepaisant to, plačiai užsimojęs prezidentas E. Macronas vis tiek nori sukurti gerai sukirptą modernų pasaulį, kuriame darbo santykiai Prancūzijoje taptų daug pragmatiškesni, tačiau kartu ne dar labiau ideologizuoti.

Prancūzų politikai to laukia ne tik iš savo šalies, bet ir iš visos Europos, įskaitant Vokietiją, politikos“, – rašė Slovenijos sostinės laikraštis.

Brazilijos laikraščiui „Globo“ E. Macrono planai pasirodė netgi „istorinės reikšmės“. Dėl ligi šiol galiojusių „griežtų potvarkių firmos privengdavo investuoti ir samdyti naujų darbuotojų, ir jau kelis dešimtmečius jokia vyriausybė nedrįso iš dalies visiškai nepagrįstas privilegijas apkarpyti“.

„Tai svarbu ir dėl to, kad po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos Vokietijos ir Prancūzijos ašiai atiteks dar didesnis vaidmuo. Galingoji darbininkų profsąjunga CGT gali protestuoti, tačiau niekas E. Macronui negali primesti rinkėjų klaidinimo, nes vienas iš centrinių jo programos pareiškimų visada buvo kaip tik darbo rinkos modernizavimas“, – rašė Rio de Žaneiro dienraštis.

Matyt, į modernų pasaulį atvirai įsijungti nenori Viktoro Orbano vyriausybė, tačiau ji nori tik pinigų iš Europos Sąjungos, rašoma kaimyninės Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Anot jo, dėl to šis politikas ir ėmėsi populistinio triuko.

Girdi, „niekieno neprašomas V. Orbanas 2015-ųjų rudenį griebėsi  Europos vidury prie pietinių savo šalies sienų įrenginėti spygliuotų vielų saugomas tvoras-monstrus. Šių labai brangių įrenginių poveikis minimalus“.

„Ne V. Orbano tvora sužlugdė bėglių dinamiką Balkanų kelyje, o visų pirma tai padarė Vokietijos kanclerės A. Merkel diplomatija. O V. Orbanui reikia tik nuo faktų atitrūkusių propagandistinių putų, reikia dirbtinio teatrališko bildesio ir reikia aukų mito skleidimo:

Tai mes, vengrai, kraujuojame dėl savo tvoros, o „Briuselis“ net nenori padengti pusės mūsų išlaidų. Taip ir funkcionuoja populizmas, taip ir veikia V. Orbano sistema“, – brėžė išvadą Vienos laikraštis.

Net ir Rusijos dienraštis „Vesti“ rašė, jog „Orbano laiškas Europos Komisijos vadovui savo retorika atitinka  Donaldo Trumpo gėdingą kampaniją palei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos sieną pastatyti ištisą mūrą ir sąskaitą už jį pateikti Meksikai. Ir tai ne pirmas kartas, kad V. Orbanas atkartoja D. Trumpo retoriką“.

„Jau po D. Trumpo išrinkimo Amerikos prezidentu V. Orbanas pasiskolino jo šūkį, pakeisdamas tik vieną žodį: aš siekiu Europą vėl padaryti didžią“, – dėstė V. Orbano mintį Maskvos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut
    Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut

    Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir gali...

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
Daugiau straipsnių