Politikos vėjai Europoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė iš 36 atskirų punktų susidedantį darbo teisės reformų projektą.

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jį „ambicingu, subalansuotu ir teisingu“ pavadino ministras pirmininkas Eduaras Philippe`as ir pridūrė:

„Prancūzija yra socialinių teisių valstybė, tokia ji ir liks, nes tai priklauso jos prigimčiai, tą liudija ir istorija. Tačiau privalome atsižvelgti į situaciją, kurioje mūsų šalis atsidūrusi, įskaitant jau kelis dešimtmečius tveriančią masinę bedarbyste.“

Pasak Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“, daug kas E. Macrono planuose primena jau pradėtus pokyčius Ispanijoje. „Visų pirma Prancūzijoje bus trupučiuką lengvinamas atleidimas iš darbo bei toliau mažinama profsąjungų įtaka.

Tai nėra jokia revoliucija, tačiau vis tiek reiškia pokytį, o pernai vykę ginčai dėl buvusio prezidento F. Hollande`o įvestų reformų dar nepamiršti.

Tačiau šįkart, atrodo, negalima tikėtis radikalaus pasipriešinimo. Tik viena iš didžiųjų profsąjungų atvirai pareiškė protestą ir pranešė skelbsianti  demonstracijas.

Prancūzija turi vieną nelanksčiausių darbo rinkų Europoje, ir dabar šalis, atrodo, pasirengusi atsisakyti bent dalies savo aukštų socialinių standartų – juk su tokia atvirai pareikšta mintimi E. Macronas ir leidosi į rinkimų kovą“, – priminė Ispanijos sostinės dienraštis.

Didelio pasipriešinimo, atvirkščiai, tikėjosi Lenkijos sostinės nuosaikių kairiųjų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Protesto šauksmus kairiojo spektro Prancūzijos piliečiai labai gerai išgirsta, juk šiems žmonėms vis dažniau kyla rūpestis dėl neaiškių šių reformų pasekmių.

Ir taip yra ne tik dėl to, kad E. Macronas nutarė darbo teisę pertvarkyti skelbdamas prezidento dekretus, kad šitaip išvengtų mėnesių mėnesius trunkančias derybas, bet ir dėl to, kad naujajai Prancūzijos vyriausybei, matyt, nepavyksta žmonėms paaiškinti, kokios atnaujintos Prancūzijos link vairuojama ir kaip tada jiems toje reformuotoje šalyje eisis“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Liublianos dienraštis „Delo“ pabrėžė reformų būtinumą. „Atėjo laikas Prancūzijai išsilaisvinti nuo ankstesnio darbo rinkos sukalkėjimo. Juk jau metų metais prancūzų politikai kartoja vis tą pačią mantrą: Prancūziją labai sunku reformuoti.

Bet nepaisant to, plačiai užsimojęs prezidentas E. Macronas vis tiek nori sukurti gerai sukirptą modernų pasaulį, kuriame darbo santykiai Prancūzijoje taptų daug pragmatiškesni, tačiau kartu ne dar labiau ideologizuoti.

Prancūzų politikai to laukia ne tik iš savo šalies, bet ir iš visos Europos, įskaitant Vokietiją, politikos“, – rašė Slovenijos sostinės laikraštis.

Brazilijos laikraščiui „Globo“ E. Macrono planai pasirodė netgi „istorinės reikšmės“. Dėl ligi šiol galiojusių „griežtų potvarkių firmos privengdavo investuoti ir samdyti naujų darbuotojų, ir jau kelis dešimtmečius jokia vyriausybė nedrįso iš dalies visiškai nepagrįstas privilegijas apkarpyti“.

„Tai svarbu ir dėl to, kad po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos Vokietijos ir Prancūzijos ašiai atiteks dar didesnis vaidmuo. Galingoji darbininkų profsąjunga CGT gali protestuoti, tačiau niekas E. Macronui negali primesti rinkėjų klaidinimo, nes vienas iš centrinių jo programos pareiškimų visada buvo kaip tik darbo rinkos modernizavimas“, – rašė Rio de Žaneiro dienraštis.

Matyt, į modernų pasaulį atvirai įsijungti nenori Viktoro Orbano vyriausybė, tačiau ji nori tik pinigų iš Europos Sąjungos, rašoma kaimyninės Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Anot jo, dėl to šis politikas ir ėmėsi populistinio triuko.

Girdi, „niekieno neprašomas V. Orbanas 2015-ųjų rudenį griebėsi  Europos vidury prie pietinių savo šalies sienų įrenginėti spygliuotų vielų saugomas tvoras-monstrus. Šių labai brangių įrenginių poveikis minimalus“.

„Ne V. Orbano tvora sužlugdė bėglių dinamiką Balkanų kelyje, o visų pirma tai padarė Vokietijos kanclerės A. Merkel diplomatija. O V. Orbanui reikia tik nuo faktų atitrūkusių propagandistinių putų, reikia dirbtinio teatrališko bildesio ir reikia aukų mito skleidimo:

Tai mes, vengrai, kraujuojame dėl savo tvoros, o „Briuselis“ net nenori padengti pusės mūsų išlaidų. Taip ir funkcionuoja populizmas, taip ir veikia V. Orbano sistema“, – brėžė išvadą Vienos laikraštis.

Net ir Rusijos dienraštis „Vesti“ rašė, jog „Orbano laiškas Europos Komisijos vadovui savo retorika atitinka  Donaldo Trumpo gėdingą kampaniją palei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos sieną pastatyti ištisą mūrą ir sąskaitą už jį pateikti Meksikai. Ir tai ne pirmas kartas, kad V. Orbanas atkartoja D. Trumpo retoriką“.

„Jau po D. Trumpo išrinkimo Amerikos prezidentu V. Orbanas pasiskolino jo šūkį, pakeisdamas tik vieną žodį: aš siekiu Europą vėl padaryti didžią“, – dėstė V. Orbano mintį Maskvos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sveikatos apsaugos ministerijos receptas
    Sveikatos apsaugos ministerijos receptas

    Seimo opozicija inicijuoja interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dėl keleto dalykų, tarp jų – ir dėl situacijos su receptiniais vaistais. Susidaro įspūdis, kad nuo šiol tabletės nuo galvos skausmo nebegalima nusipi...

    8
  • Patriotai: auksiniai ir eiliniai
    Patriotai: auksiniai ir eiliniai

    Seimą pasiekė nevyriausybinės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) iniciatyva įstatymu įtvirtinti specialųjį statusą nuo Kovo 11-osios iki Rugpjūčio pučo Maskvoje rugpjūčio 21 d. nepriklausomybę gynusiems asmenims. Idėjos autoriai tikina s...

    3
  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    19
  • Mūsų pakantumo testai
    Mūsų pakantumo testai

    Kiekviena diena mus bando įvairiais susitikimais, žiniomis, kurias turime priimti ar atmesti. Viešuma nepraeina be streso, naujų patirčių, plečiamo požiūrio. Reakcijas galima skirstyti į inertiškas, įprastas, ir kintančias, naujesnes. ...

    2
  • Pasmerkimo atlaidai
    Pasmerkimo atlaidai

    Š.Bartas iš užsienio grįžo namo, o čia – kanalizacijos avarija: visas jos turinys, tarsi sąžinės priekaištas, plūduriuoja, kur tik akys užmato. ...

    8
  • Mergaite, veidelį paprastesnį!
    Mergaite, veidelį paprastesnį!

    Ach, kaip man patinka naktiniai klubai, barai ir madingi restoranai! Ne dėl to, kad kai kuriuose jų suplaka labai skanias mimozas ar džintonikus. Pastaruoju metu vis dažniau savąsias mimozas geriu be burbuliukų, o toniką be džino, tačiau nuo to &ndash...

    24
  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    26
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
Daugiau straipsnių