Politikos vėjai Europoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė iš 36 atskirų punktų susidedantį darbo teisės reformų projektą.

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jį „ambicingu, subalansuotu ir teisingu“ pavadino ministras pirmininkas Eduaras Philippe`as ir pridūrė:

„Prancūzija yra socialinių teisių valstybė, tokia ji ir liks, nes tai priklauso jos prigimčiai, tą liudija ir istorija. Tačiau privalome atsižvelgti į situaciją, kurioje mūsų šalis atsidūrusi, įskaitant jau kelis dešimtmečius tveriančią masinę bedarbyste.“

Pasak Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“, daug kas E. Macrono planuose primena jau pradėtus pokyčius Ispanijoje. „Visų pirma Prancūzijoje bus trupučiuką lengvinamas atleidimas iš darbo bei toliau mažinama profsąjungų įtaka.

Tai nėra jokia revoliucija, tačiau vis tiek reiškia pokytį, o pernai vykę ginčai dėl buvusio prezidento F. Hollande`o įvestų reformų dar nepamiršti.

Tačiau šįkart, atrodo, negalima tikėtis radikalaus pasipriešinimo. Tik viena iš didžiųjų profsąjungų atvirai pareiškė protestą ir pranešė skelbsianti  demonstracijas.

Prancūzija turi vieną nelanksčiausių darbo rinkų Europoje, ir dabar šalis, atrodo, pasirengusi atsisakyti bent dalies savo aukštų socialinių standartų – juk su tokia atvirai pareikšta mintimi E. Macronas ir leidosi į rinkimų kovą“, – priminė Ispanijos sostinės dienraštis.

Didelio pasipriešinimo, atvirkščiai, tikėjosi Lenkijos sostinės nuosaikių kairiųjų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Protesto šauksmus kairiojo spektro Prancūzijos piliečiai labai gerai išgirsta, juk šiems žmonėms vis dažniau kyla rūpestis dėl neaiškių šių reformų pasekmių.

Ir taip yra ne tik dėl to, kad E. Macronas nutarė darbo teisę pertvarkyti skelbdamas prezidento dekretus, kad šitaip išvengtų mėnesių mėnesius trunkančias derybas, bet ir dėl to, kad naujajai Prancūzijos vyriausybei, matyt, nepavyksta žmonėms paaiškinti, kokios atnaujintos Prancūzijos link vairuojama ir kaip tada jiems toje reformuotoje šalyje eisis“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Liublianos dienraštis „Delo“ pabrėžė reformų būtinumą. „Atėjo laikas Prancūzijai išsilaisvinti nuo ankstesnio darbo rinkos sukalkėjimo. Juk jau metų metais prancūzų politikai kartoja vis tą pačią mantrą: Prancūziją labai sunku reformuoti.

Bet nepaisant to, plačiai užsimojęs prezidentas E. Macronas vis tiek nori sukurti gerai sukirptą modernų pasaulį, kuriame darbo santykiai Prancūzijoje taptų daug pragmatiškesni, tačiau kartu ne dar labiau ideologizuoti.

Prancūzų politikai to laukia ne tik iš savo šalies, bet ir iš visos Europos, įskaitant Vokietiją, politikos“, – rašė Slovenijos sostinės laikraštis.

Brazilijos laikraščiui „Globo“ E. Macrono planai pasirodė netgi „istorinės reikšmės“. Dėl ligi šiol galiojusių „griežtų potvarkių firmos privengdavo investuoti ir samdyti naujų darbuotojų, ir jau kelis dešimtmečius jokia vyriausybė nedrįso iš dalies visiškai nepagrįstas privilegijas apkarpyti“.

„Tai svarbu ir dėl to, kad po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos Vokietijos ir Prancūzijos ašiai atiteks dar didesnis vaidmuo. Galingoji darbininkų profsąjunga CGT gali protestuoti, tačiau niekas E. Macronui negali primesti rinkėjų klaidinimo, nes vienas iš centrinių jo programos pareiškimų visada buvo kaip tik darbo rinkos modernizavimas“, – rašė Rio de Žaneiro dienraštis.

Matyt, į modernų pasaulį atvirai įsijungti nenori Viktoro Orbano vyriausybė, tačiau ji nori tik pinigų iš Europos Sąjungos, rašoma kaimyninės Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Anot jo, dėl to šis politikas ir ėmėsi populistinio triuko.

Girdi, „niekieno neprašomas V. Orbanas 2015-ųjų rudenį griebėsi  Europos vidury prie pietinių savo šalies sienų įrenginėti spygliuotų vielų saugomas tvoras-monstrus. Šių labai brangių įrenginių poveikis minimalus“.

„Ne V. Orbano tvora sužlugdė bėglių dinamiką Balkanų kelyje, o visų pirma tai padarė Vokietijos kanclerės A. Merkel diplomatija. O V. Orbanui reikia tik nuo faktų atitrūkusių propagandistinių putų, reikia dirbtinio teatrališko bildesio ir reikia aukų mito skleidimo:

Tai mes, vengrai, kraujuojame dėl savo tvoros, o „Briuselis“ net nenori padengti pusės mūsų išlaidų. Taip ir funkcionuoja populizmas, taip ir veikia V. Orbano sistema“, – brėžė išvadą Vienos laikraštis.

Net ir Rusijos dienraštis „Vesti“ rašė, jog „Orbano laiškas Europos Komisijos vadovui savo retorika atitinka  Donaldo Trumpo gėdingą kampaniją palei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos sieną pastatyti ištisą mūrą ir sąskaitą už jį pateikti Meksikai. Ir tai ne pirmas kartas, kad V. Orbanas atkartoja D. Trumpo retoriką“.

„Jau po D. Trumpo išrinkimo Amerikos prezidentu V. Orbanas pasiskolino jo šūkį, pakeisdamas tik vieną žodį: aš siekiu Europą vėl padaryti didžią“, – dėstė V. Orbano mintį Maskvos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    4
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių