Politikos vėjai Europoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė iš 36 atskirų punktų susidedantį darbo teisės reformų projektą.

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jį „ambicingu, subalansuotu ir teisingu“ pavadino ministras pirmininkas Eduaras Philippe`as ir pridūrė:

„Prancūzija yra socialinių teisių valstybė, tokia ji ir liks, nes tai priklauso jos prigimčiai, tą liudija ir istorija. Tačiau privalome atsižvelgti į situaciją, kurioje mūsų šalis atsidūrusi, įskaitant jau kelis dešimtmečius tveriančią masinę bedarbyste.“

Pasak Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“, daug kas E. Macrono planuose primena jau pradėtus pokyčius Ispanijoje. „Visų pirma Prancūzijoje bus trupučiuką lengvinamas atleidimas iš darbo bei toliau mažinama profsąjungų įtaka.

Tai nėra jokia revoliucija, tačiau vis tiek reiškia pokytį, o pernai vykę ginčai dėl buvusio prezidento F. Hollande`o įvestų reformų dar nepamiršti.

Tačiau šįkart, atrodo, negalima tikėtis radikalaus pasipriešinimo. Tik viena iš didžiųjų profsąjungų atvirai pareiškė protestą ir pranešė skelbsianti  demonstracijas.

Prancūzija turi vieną nelanksčiausių darbo rinkų Europoje, ir dabar šalis, atrodo, pasirengusi atsisakyti bent dalies savo aukštų socialinių standartų – juk su tokia atvirai pareikšta mintimi E. Macronas ir leidosi į rinkimų kovą“, – priminė Ispanijos sostinės dienraštis.

Didelio pasipriešinimo, atvirkščiai, tikėjosi Lenkijos sostinės nuosaikių kairiųjų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Protesto šauksmus kairiojo spektro Prancūzijos piliečiai labai gerai išgirsta, juk šiems žmonėms vis dažniau kyla rūpestis dėl neaiškių šių reformų pasekmių.

Ir taip yra ne tik dėl to, kad E. Macronas nutarė darbo teisę pertvarkyti skelbdamas prezidento dekretus, kad šitaip išvengtų mėnesių mėnesius trunkančias derybas, bet ir dėl to, kad naujajai Prancūzijos vyriausybei, matyt, nepavyksta žmonėms paaiškinti, kokios atnaujintos Prancūzijos link vairuojama ir kaip tada jiems toje reformuotoje šalyje eisis“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Liublianos dienraštis „Delo“ pabrėžė reformų būtinumą. „Atėjo laikas Prancūzijai išsilaisvinti nuo ankstesnio darbo rinkos sukalkėjimo. Juk jau metų metais prancūzų politikai kartoja vis tą pačią mantrą: Prancūziją labai sunku reformuoti.

Bet nepaisant to, plačiai užsimojęs prezidentas E. Macronas vis tiek nori sukurti gerai sukirptą modernų pasaulį, kuriame darbo santykiai Prancūzijoje taptų daug pragmatiškesni, tačiau kartu ne dar labiau ideologizuoti.

Prancūzų politikai to laukia ne tik iš savo šalies, bet ir iš visos Europos, įskaitant Vokietiją, politikos“, – rašė Slovenijos sostinės laikraštis.

Brazilijos laikraščiui „Globo“ E. Macrono planai pasirodė netgi „istorinės reikšmės“. Dėl ligi šiol galiojusių „griežtų potvarkių firmos privengdavo investuoti ir samdyti naujų darbuotojų, ir jau kelis dešimtmečius jokia vyriausybė nedrįso iš dalies visiškai nepagrįstas privilegijas apkarpyti“.

„Tai svarbu ir dėl to, kad po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos Vokietijos ir Prancūzijos ašiai atiteks dar didesnis vaidmuo. Galingoji darbininkų profsąjunga CGT gali protestuoti, tačiau niekas E. Macronui negali primesti rinkėjų klaidinimo, nes vienas iš centrinių jo programos pareiškimų visada buvo kaip tik darbo rinkos modernizavimas“, – rašė Rio de Žaneiro dienraštis.

Matyt, į modernų pasaulį atvirai įsijungti nenori Viktoro Orbano vyriausybė, tačiau ji nori tik pinigų iš Europos Sąjungos, rašoma kaimyninės Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Anot jo, dėl to šis politikas ir ėmėsi populistinio triuko.

Girdi, „niekieno neprašomas V. Orbanas 2015-ųjų rudenį griebėsi  Europos vidury prie pietinių savo šalies sienų įrenginėti spygliuotų vielų saugomas tvoras-monstrus. Šių labai brangių įrenginių poveikis minimalus“.

„Ne V. Orbano tvora sužlugdė bėglių dinamiką Balkanų kelyje, o visų pirma tai padarė Vokietijos kanclerės A. Merkel diplomatija. O V. Orbanui reikia tik nuo faktų atitrūkusių propagandistinių putų, reikia dirbtinio teatrališko bildesio ir reikia aukų mito skleidimo:

Tai mes, vengrai, kraujuojame dėl savo tvoros, o „Briuselis“ net nenori padengti pusės mūsų išlaidų. Taip ir funkcionuoja populizmas, taip ir veikia V. Orbano sistema“, – brėžė išvadą Vienos laikraštis.

Net ir Rusijos dienraštis „Vesti“ rašė, jog „Orbano laiškas Europos Komisijos vadovui savo retorika atitinka  Donaldo Trumpo gėdingą kampaniją palei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos sieną pastatyti ištisą mūrą ir sąskaitą už jį pateikti Meksikai. Ir tai ne pirmas kartas, kad V. Orbanas atkartoja D. Trumpo retoriką“.

„Jau po D. Trumpo išrinkimo Amerikos prezidentu V. Orbanas pasiskolino jo šūkį, pakeisdamas tik vieną žodį: aš siekiu Europą vėl padaryti didžią“, – dėstė V. Orbano mintį Maskvos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
Daugiau straipsnių