Politikos vėjai Europoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė iš 36 atskirų punktų susidedantį darbo teisės reformų projektą.

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jį „ambicingu, subalansuotu ir teisingu“ pavadino ministras pirmininkas Eduaras Philippe`as ir pridūrė:

„Prancūzija yra socialinių teisių valstybė, tokia ji ir liks, nes tai priklauso jos prigimčiai, tą liudija ir istorija. Tačiau privalome atsižvelgti į situaciją, kurioje mūsų šalis atsidūrusi, įskaitant jau kelis dešimtmečius tveriančią masinę bedarbyste.“

Pasak Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“, daug kas E. Macrono planuose primena jau pradėtus pokyčius Ispanijoje. „Visų pirma Prancūzijoje bus trupučiuką lengvinamas atleidimas iš darbo bei toliau mažinama profsąjungų įtaka.

Tai nėra jokia revoliucija, tačiau vis tiek reiškia pokytį, o pernai vykę ginčai dėl buvusio prezidento F. Hollande`o įvestų reformų dar nepamiršti.

Tačiau šįkart, atrodo, negalima tikėtis radikalaus pasipriešinimo. Tik viena iš didžiųjų profsąjungų atvirai pareiškė protestą ir pranešė skelbsianti  demonstracijas.

Prancūzija turi vieną nelanksčiausių darbo rinkų Europoje, ir dabar šalis, atrodo, pasirengusi atsisakyti bent dalies savo aukštų socialinių standartų – juk su tokia atvirai pareikšta mintimi E. Macronas ir leidosi į rinkimų kovą“, – priminė Ispanijos sostinės dienraštis.

Didelio pasipriešinimo, atvirkščiai, tikėjosi Lenkijos sostinės nuosaikių kairiųjų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Protesto šauksmus kairiojo spektro Prancūzijos piliečiai labai gerai išgirsta, juk šiems žmonėms vis dažniau kyla rūpestis dėl neaiškių šių reformų pasekmių.

Ir taip yra ne tik dėl to, kad E. Macronas nutarė darbo teisę pertvarkyti skelbdamas prezidento dekretus, kad šitaip išvengtų mėnesių mėnesius trunkančias derybas, bet ir dėl to, kad naujajai Prancūzijos vyriausybei, matyt, nepavyksta žmonėms paaiškinti, kokios atnaujintos Prancūzijos link vairuojama ir kaip tada jiems toje reformuotoje šalyje eisis“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Liublianos dienraštis „Delo“ pabrėžė reformų būtinumą. „Atėjo laikas Prancūzijai išsilaisvinti nuo ankstesnio darbo rinkos sukalkėjimo. Juk jau metų metais prancūzų politikai kartoja vis tą pačią mantrą: Prancūziją labai sunku reformuoti.

Bet nepaisant to, plačiai užsimojęs prezidentas E. Macronas vis tiek nori sukurti gerai sukirptą modernų pasaulį, kuriame darbo santykiai Prancūzijoje taptų daug pragmatiškesni, tačiau kartu ne dar labiau ideologizuoti.

Prancūzų politikai to laukia ne tik iš savo šalies, bet ir iš visos Europos, įskaitant Vokietiją, politikos“, – rašė Slovenijos sostinės laikraštis.

Brazilijos laikraščiui „Globo“ E. Macrono planai pasirodė netgi „istorinės reikšmės“. Dėl ligi šiol galiojusių „griežtų potvarkių firmos privengdavo investuoti ir samdyti naujų darbuotojų, ir jau kelis dešimtmečius jokia vyriausybė nedrįso iš dalies visiškai nepagrįstas privilegijas apkarpyti“.

„Tai svarbu ir dėl to, kad po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos Vokietijos ir Prancūzijos ašiai atiteks dar didesnis vaidmuo. Galingoji darbininkų profsąjunga CGT gali protestuoti, tačiau niekas E. Macronui negali primesti rinkėjų klaidinimo, nes vienas iš centrinių jo programos pareiškimų visada buvo kaip tik darbo rinkos modernizavimas“, – rašė Rio de Žaneiro dienraštis.

Matyt, į modernų pasaulį atvirai įsijungti nenori Viktoro Orbano vyriausybė, tačiau ji nori tik pinigų iš Europos Sąjungos, rašoma kaimyninės Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Anot jo, dėl to šis politikas ir ėmėsi populistinio triuko.

Girdi, „niekieno neprašomas V. Orbanas 2015-ųjų rudenį griebėsi  Europos vidury prie pietinių savo šalies sienų įrenginėti spygliuotų vielų saugomas tvoras-monstrus. Šių labai brangių įrenginių poveikis minimalus“.

„Ne V. Orbano tvora sužlugdė bėglių dinamiką Balkanų kelyje, o visų pirma tai padarė Vokietijos kanclerės A. Merkel diplomatija. O V. Orbanui reikia tik nuo faktų atitrūkusių propagandistinių putų, reikia dirbtinio teatrališko bildesio ir reikia aukų mito skleidimo:

Tai mes, vengrai, kraujuojame dėl savo tvoros, o „Briuselis“ net nenori padengti pusės mūsų išlaidų. Taip ir funkcionuoja populizmas, taip ir veikia V. Orbano sistema“, – brėžė išvadą Vienos laikraštis.

Net ir Rusijos dienraštis „Vesti“ rašė, jog „Orbano laiškas Europos Komisijos vadovui savo retorika atitinka  Donaldo Trumpo gėdingą kampaniją palei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos sieną pastatyti ištisą mūrą ir sąskaitą už jį pateikti Meksikai. Ir tai ne pirmas kartas, kad V. Orbanas atkartoja D. Trumpo retoriką“.

„Jau po D. Trumpo išrinkimo Amerikos prezidentu V. Orbanas pasiskolino jo šūkį, pakeisdamas tik vieną žodį: aš siekiu Europą vėl padaryti didžią“, – dėstė V. Orbano mintį Maskvos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas čia iškrypėliai?
    Kas čia iškrypėliai?

    Teksto gabaliukas iš mokyklinio vadovėlio apie mergaitę mėlynais nagučiais ir tuos nagučius iš parduotuvės parsineštame mėsos farše socialiniuose tinkluose jau tikriausiai apkeliavo visus, mokančius skaityti lietuvišk...

    25
  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    4
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    13
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
Daugiau straipsnių