Pokyčiai vaistinėje

Gali būti taip, kad vieną dieną užėję į vaistinę... pamatysite ją ištuštėjusią. Taip nutiktų, jei Sveikatos apsaugos ministerija pritars iniciatyvai patrumpinti prekių sąrašą, kuriomis leidžiama prekiauti vaistinėje. Dabartiniu metu šis sąrašas ir taip yra neilgas. Be vaistinių preparatų vaistinėse galima prekiauti maisto papildais, vandeniu, fasuotomis sultimis, arbata, kosmetikos, asmens higienos gaminiais, ir dar keliomis prekių grupėmis, kurios yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.

Šį sąrašą, iš tikro, reikėtų tik plėsti, bet, panašu, jį ketinama trumpinti – t.y. iš jo išbraukti maisto papildus. Išbraukti lengva, tik kokios laukia pasekmės? Na, pradėkime nuo to, kad vaistinėms yra keliami įvairiausi reikalavimai, vienas jų – vaistinės plotas. Jis turi būti ne mažesnis nei 60 kvadratinių metrų. 2013 metais, kai ėmė sparčiai nykti rajoninės vaistinės, šioms ploto reikalavimas buvo sumažintas. Taigi jei vaistinės asortimentas bus dirbtinai apkarpytas – mažosios vaistinės nyks toliau, jų vietą gal užims tinklinės vaistinės. Tačiau ir šios privalės reaguoti į ryškų asortimento apkarpymą. Jos kels kitų prekių kainas, tad vaistinės lankytojui gresia vaistų kainų augimas. Sumažėjus pasiūlai, antkainis tikrai kils, atitinkamai kaina galutiniam vartotojui bus aukštesnė.

Vaistų kainos yra senas valdžios galvos skausmas. Valdžiai jos visą laiką buvo per didelės, todėl jas imta mažinti reguliuojant antkainį. Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – suveikė masto ekonomijos dėsnis. Mažosios vaistinės „nesutilpo“ į antkainį ir užleido vietą tinklams, šie – vis dar galėjo pasiūlyti vartotojams pigesnius vaistus, nei jiems leidžia valdžios nustatytas antkainis. Jei iš vaistinių lentynų reikės išimti dalį prekių, brangs vaistai. Net jei ministerija panaikintų ploto reikalavimą – pertvarkyti ir perpus sumažinti vaistinę – ne taip jau greita ir pigu.

Kitas klausimas, o kur gi iš vaistinių iškeliautų maisto papildai? Biurokratų svajonė – maisto papildai tegu keliauja į parduotuves, šalia maisto. Taip, maisto papildai yra ne vaistas, o maistas, bet nuo kitų maisto produktų jis skiriasi tuo, kad jame medžiagos yra labai koncentruotos, todėl turi didesnį poveikį, ir todėl turi vartojimo instrukciją. Kai perkate pieno pakelį, jame nėra rekomendacijos – ne daugiau vieno litro per dieną, o štai maisto papildams – toks reglamentas galioja. Dar daugiau – vartotojai nori patarimo, kiek maisto papildo vartoti yra saugu. Savitarnos kasoje „Bitutė“ tokio patarimo negausite, nesuteiks jo ir „Rimi“ kasininkė ar „Barboros“ kurjeris. Tinklinė prekyba, kurioje apskritai niekas nekontroliuoja maisto papildo pateikimo, po tokio sprendimo nepelnytai įgis pranašumą.

Įdomu, kad vaistinėse yra tik dalis maisto papildų, kita dalis, beje – didžioji – turguose, dar didele registruotų maisto papildų dalimi apskritai neprekiaujama. Pati buvau liudininkė, kai vaistininkas rekomendavo žmogui turguje ieškoti žaizdas gydančio tepalo, nes vaistinėje jo nėra. Nors tai ir ne maisto papildas, bet buvo akivaizdu, kad visiems būtų geriau, jei farmacininkas profesionalas parduotų žmogui tokią prekę, o ne turgaus prekeivis. Taip, su valdžios reguliavimų pagalba, ant vieno prekystalio kur nors turguje atsidurs ir „stebuklingas liekninantis preparatas“, ir aukščiausius kokybės standartus atitinkantis vitaminas C ar nakvišų aliejus. Save gerbianti maisto papildų įmonė prekiauti į turgų tikrai nekeliaus. Kaip jau minėjau, maisto prekių parduotuvės – irgi ne geriausia alternatyva.  Taigi, mes Lietuvoje prašysime savo emigravusių draugų ir giminių nupirkti mums šio bei to kokioje „Boots“ parduotuvėje. Bet gal sveikas protas ir vartotojo interesas šį kartą nugalės?