Poezijos atmintis

Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad, norint pasakyti ką nors nauja, būti originaliam, visai nebūtina vienu brūkšniu nubraukti visą ankstesnę istoriją. Menininko uždavinys ir talento įpareigojimas yra tą kultūros medį paauginti vienu nedideliu lapeliu. Tik tuštybe ir puikybe nesergantys poetai geba įsisąmoninti, kad jie nesukurs naujo pasaulio, naujos visatos, naujo mąstymo ir naujos kultūros paradigmos. Tikslas – daug mažesnis, bet dėl to tik nuostabesnis ir gražesnis.

Tai, kad šiais metais tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" laureatu tapo poetas ir vertėjas Almis Grybauskas, praėjusiais metais išleidęs knygą "Toli blizga", patvirtina, kad kultūros institucijos ir literatūros laukas orientuojasi į tautiškąsias ir tradicines vertybes. Prieš metus šio festivalio metu apdovanotas poetas Tomas Venclova buvo tas, kurį reikėjo prisijaukinti, nes jis nuolat išsišoka, yra lyg nesušukuotas jaunuolis, kuris nesutinka su daugeliui tarytum savaime aiškių ir įsitvirtinusių tiesų. Šių metų Lietuvos rašytojų sąjungos sprendimas labiau skirtas ne įtraukti į tautinį diskursą, o patvirtinti jo esmę, ribas ir vertybes.

Jau nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio Vakarų kultūroje įsitvirtinus postmoderniajam mąstymui ir meno praktikai, įprasta sakyti, kad viena iš svarbiausių literatūros funkcijų yra atsiminti ne praėjusių amžių realijas, įvykius, asmenybes (tai labiau būdinga klasikiniam menui), o pirmiausia kitų autorių literatūros kūrinius. Taip radosi drąsių tradicijos tekstų interpretacijų. Paradoksalu, bet postmodernizmą pakeitus mūsų dabarties pokolonijinei epochai, atsiminti tapo nepatogu, sunku ir net beveik nepakeliama. Mat buvusių pavergtų tautų istorija yra beveik visuomet trauminė. Taip susiformuoja nuostata gyventi be praeities. Šiai tendencijai iš dalies priešinasi (naujausioje lietuvių poezijoje tai labai stipriai išreikšta ir matoma) autobiografinis rašymas, kuris vertingesnis ne kaip literatūrinė kūryba, o kaip terapinis metodas, padedantis pirmiausia pačiam rašančiajam ir skaitytojui iš pradžių praeitį detaliai prisiminti, o po to užmiršti. A.Grybausko poezijos knyga "Toli blizga" yra kategoriškas tokio pavergto proto žmogaus sampratos neiginys – autorius laisvas kalbėti ir apie kultūros, ir apie asmeninę praeitį. Ši knyga tikrai nėra skirta Lietuvos skaitytojus sutaikyti su kokiais nors skaudžiais istoriniais įvykiais ar paguosti dėl nelaimių.

A.Grybausko poezijos tomelis yra literatūrinė lietuvių literatūros klasikinių tekstų stilizacija. Šiam žanrui būdinga tai, kad stilizuojami tekstai nėra kaip nors stipriau interpretuojami, apie juos tik primenama, jie aktualizuojami. Suprantama, kad ir pats poetas, ir eilėraščių kalbantysis nelinkę sureikšminti patys savęs, todėl žvilgsnį ir kalbą nukreipia į kitus tekstus arba išorinę daiktiškąją tikrovę. Tai ir lemia, kad knygoje "Toli blizga" Kristijono Donelaičio, Henriko Radausko ir daugelio kitų autorių tekstai nėra kaip nors deformuojami ar dekonstruojami. Labiau renkamasi pasakoti į šaltinius panašų siužetą arba prabilti tų poetų kalba. Panašu, kad autorius tiki, jog praeities kanono kūrėjai, kiekvienas sukūręs naują poetinę kalbą, plėtęs lietuvių kalbos ribas, leidžia knygoje "Toli blizga" sukonstruoti savotišką lietuvių kalbos koliažą. Būtent šis, kompozicinis kalbinis elementas sudaro aptariamos knygos visumą.

Poetas Aidas Marčėnas viename iš poezijos vakarų yra kalbėjęs, kad poetas privalo atsiminti. Vieni autoriai atsimena Antiką, kiti – Renesansą, dar kiti – net Visatos Didįjį sprogimą. A.Grybauskas, kaip rodo jo naujausia poezijos knyga, atsimena lietuvių literatūrą dar net iki rašto atsiradimo: savitai stilizuotos folklorinės intonacijos vėliau susilieja su raštijos pradžios kūriniais, kol pasiekia praėjusį amžių. Knyga "Toli blizga" – tai lyg Lietuvos kolektyvinės pasąmonės pasakojimas, ištraukiant iš gelmių tai, kas atrodė užmiršta, tačiau skaitant atpažįstama kaip labai sava ir tikra.

Kita vertus, "Poezijos pavasario" laureato naujausias eilėraščių rinkinys turi ir antrąją, asmeniškesnę, dalį, kurioje poetas jau artimesnis eilėraščių subjektui. Vis dėlto iki išpažintinės poezijos nenueinama: dominuoja kitų Vakarų šalių kultūrinių realijų įprasminimas. Ši knygos dalis yra tarsi tas medžio lapas, kurį, pirmojoje dalyje kilęs lietuvių poezijos tradicijos kamienu, A.Grybauskas priaugina. Vis dėlto ir čia poetas lieka ištikimas savo nuostatai – kuo mažiau kalbėti apie save, tuo pat metu besikreipiant į kito patirtį. Viena iš galimų tokio pasirinkimo priežasčių – egzilis, kuris suprastas kaip kūrybinė būsena ir steigtis, įveikianti uždarus tautinius mitus: A.Grybauskas savo knyga įkonkretina lietuvių literatūros ir Vakarų kultūros istoriją. Tai, kas parašyta, jau turi ribas, paprastai nebūdingas absoliutiems pasakojimams – mitams. Taip aiškėja, kad išeiviškas žvilgsnis į paliktą tėvynę gali inspiruoti atviresnę lietuvybę ir lietuvių literatūrą tais laikais, kai nacionalizmas vis labiau įveikia liberalųjį mąstymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kybartų holivudas
    Kybartų holivudas

    Gerb. ministre Aurelijau Veryga, ar girdėjote naujausią tostą? "Į sveikatą!" Jį praėjusią savaitę internautams tiesiogiai transliavo Kybartų kolonijos holivudas. Kaip galėjo tai nutikti Lietuvoje, kurioje neparduodama be dešimtos ry...

    1
  • Nepelnęs Nobelio premijos
    Nepelnęs Nobelio premijos

    Lygiai prieš mėnesį literatūros pasaulis neteko JAV rašytojo Philipo Miltono Rotho (1933–2018). ...

    4
  • Laimė ir vasara
    Laimė ir vasara

    Vasara. Kaip reta anksti atėjusi, gausiai šilumos ir saulės dovanojusi performatuoja mūsų rutiną ir siūlo savo dienotvarkę, kurioje vis daugiau laiko atsiranda malonumams. Braškės, ežeras, kelionės, draugų vizitai, vakarojimas terasoje...

  • Sunkumai grūdina
    Sunkumai grūdina

    Lietuvos krepšinio lyga (LKL) baigė jubiliejinį, 25-ąjį, sezoną. Ketvirtis amžiaus sporto organizacijai nėra rekordinė atkarpa, bet pakankama toli siekiantiems apibendrinimams. Šį sezoną LKL jau tvirtai įrodė, kad yra geriausia sporto...

    1
  • Juodojo kirmino linksmybės
    Juodojo kirmino linksmybės

    Citata: "Kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena/ Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą,/ Tą kirminai kiti, darže darkydami žiedus,/ Ypačiai grikvabalis, ansai neprietelius sodų,/ Šūdvabalį, sakau, kaip girdit, kvietė ...

    6
  • Kam daryti paprastai, jei gali daryti painiai
    Kam daryti paprastai, jei gali daryti painiai

    Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, a...

  • Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui
    Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui

    Panašu, jog dvi Rytų partnerystės valstybės – Gruzija ir Moldova – įprastai lyginamos savo pažanga Europos integracijos srityje, pradėjo gana atkakliai varžytis ir kurią apraizgė didesnis vieno milijardieriaus voratinklis. Ką turiu...

    3
  • Nevilties sausra
    Nevilties sausra

    Vilniuje itin šventiškai pristatyta naujoji, devintoji, "Renkuosi mokyti!" mokytojų karta. Liejosi džiugesys: norinčiųjų tapti mokytojais – rekordiškai daug! Nuo rugsėjo į 21 mokyklą įsilies 25 pokyčio komandos da...

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    5
  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
Daugiau straipsnių