Poezijos atmintis

Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad, norint pasakyti ką nors nauja, būti originaliam, visai nebūtina vienu brūkšniu nubraukti visą ankstesnę istoriją. Menininko uždavinys ir talento įpareigojimas yra tą kultūros medį paauginti vienu nedideliu lapeliu. Tik tuštybe ir puikybe nesergantys poetai geba įsisąmoninti, kad jie nesukurs naujo pasaulio, naujos visatos, naujo mąstymo ir naujos kultūros paradigmos. Tikslas – daug mažesnis, bet dėl to tik nuostabesnis ir gražesnis.

Tai, kad šiais metais tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" laureatu tapo poetas ir vertėjas Almis Grybauskas, praėjusiais metais išleidęs knygą "Toli blizga", patvirtina, kad kultūros institucijos ir literatūros laukas orientuojasi į tautiškąsias ir tradicines vertybes. Prieš metus šio festivalio metu apdovanotas poetas Tomas Venclova buvo tas, kurį reikėjo prisijaukinti, nes jis nuolat išsišoka, yra lyg nesušukuotas jaunuolis, kuris nesutinka su daugeliui tarytum savaime aiškių ir įsitvirtinusių tiesų. Šių metų Lietuvos rašytojų sąjungos sprendimas labiau skirtas ne įtraukti į tautinį diskursą, o patvirtinti jo esmę, ribas ir vertybes.

Jau nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio Vakarų kultūroje įsitvirtinus postmoderniajam mąstymui ir meno praktikai, įprasta sakyti, kad viena iš svarbiausių literatūros funkcijų yra atsiminti ne praėjusių amžių realijas, įvykius, asmenybes (tai labiau būdinga klasikiniam menui), o pirmiausia kitų autorių literatūros kūrinius. Taip radosi drąsių tradicijos tekstų interpretacijų. Paradoksalu, bet postmodernizmą pakeitus mūsų dabarties pokolonijinei epochai, atsiminti tapo nepatogu, sunku ir net beveik nepakeliama. Mat buvusių pavergtų tautų istorija yra beveik visuomet trauminė. Taip susiformuoja nuostata gyventi be praeities. Šiai tendencijai iš dalies priešinasi (naujausioje lietuvių poezijoje tai labai stipriai išreikšta ir matoma) autobiografinis rašymas, kuris vertingesnis ne kaip literatūrinė kūryba, o kaip terapinis metodas, padedantis pirmiausia pačiam rašančiajam ir skaitytojui iš pradžių praeitį detaliai prisiminti, o po to užmiršti. A.Grybausko poezijos knyga "Toli blizga" yra kategoriškas tokio pavergto proto žmogaus sampratos neiginys – autorius laisvas kalbėti ir apie kultūros, ir apie asmeninę praeitį. Ši knyga tikrai nėra skirta Lietuvos skaitytojus sutaikyti su kokiais nors skaudžiais istoriniais įvykiais ar paguosti dėl nelaimių.

A.Grybausko poezijos tomelis yra literatūrinė lietuvių literatūros klasikinių tekstų stilizacija. Šiam žanrui būdinga tai, kad stilizuojami tekstai nėra kaip nors stipriau interpretuojami, apie juos tik primenama, jie aktualizuojami. Suprantama, kad ir pats poetas, ir eilėraščių kalbantysis nelinkę sureikšminti patys savęs, todėl žvilgsnį ir kalbą nukreipia į kitus tekstus arba išorinę daiktiškąją tikrovę. Tai ir lemia, kad knygoje "Toli blizga" Kristijono Donelaičio, Henriko Radausko ir daugelio kitų autorių tekstai nėra kaip nors deformuojami ar dekonstruojami. Labiau renkamasi pasakoti į šaltinius panašų siužetą arba prabilti tų poetų kalba. Panašu, kad autorius tiki, jog praeities kanono kūrėjai, kiekvienas sukūręs naują poetinę kalbą, plėtęs lietuvių kalbos ribas, leidžia knygoje "Toli blizga" sukonstruoti savotišką lietuvių kalbos koliažą. Būtent šis, kompozicinis kalbinis elementas sudaro aptariamos knygos visumą.

Poetas Aidas Marčėnas viename iš poezijos vakarų yra kalbėjęs, kad poetas privalo atsiminti. Vieni autoriai atsimena Antiką, kiti – Renesansą, dar kiti – net Visatos Didįjį sprogimą. A.Grybauskas, kaip rodo jo naujausia poezijos knyga, atsimena lietuvių literatūrą dar net iki rašto atsiradimo: savitai stilizuotos folklorinės intonacijos vėliau susilieja su raštijos pradžios kūriniais, kol pasiekia praėjusį amžių. Knyga "Toli blizga" – tai lyg Lietuvos kolektyvinės pasąmonės pasakojimas, ištraukiant iš gelmių tai, kas atrodė užmiršta, tačiau skaitant atpažįstama kaip labai sava ir tikra.

Kita vertus, "Poezijos pavasario" laureato naujausias eilėraščių rinkinys turi ir antrąją, asmeniškesnę, dalį, kurioje poetas jau artimesnis eilėraščių subjektui. Vis dėlto iki išpažintinės poezijos nenueinama: dominuoja kitų Vakarų šalių kultūrinių realijų įprasminimas. Ši knygos dalis yra tarsi tas medžio lapas, kurį, pirmojoje dalyje kilęs lietuvių poezijos tradicijos kamienu, A.Grybauskas priaugina. Vis dėlto ir čia poetas lieka ištikimas savo nuostatai – kuo mažiau kalbėti apie save, tuo pat metu besikreipiant į kito patirtį. Viena iš galimų tokio pasirinkimo priežasčių – egzilis, kuris suprastas kaip kūrybinė būsena ir steigtis, įveikianti uždarus tautinius mitus: A.Grybauskas savo knyga įkonkretina lietuvių literatūros ir Vakarų kultūros istoriją. Tai, kas parašyta, jau turi ribas, paprastai nebūdingas absoliutiems pasakojimams – mitams. Taip aiškėja, kad išeiviškas žvilgsnis į paliktą tėvynę gali inspiruoti atviresnę lietuvybę ir lietuvių literatūrą tais laikais, kai nacionalizmas vis labiau įveikia liberalųjį mąstymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    1
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    5
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
Daugiau straipsnių