Po kiek parduosime tremtį?

Pastaruosius keliolika metų Gedulo ir vilties diena asocijavosi tik su žvakelių akcijomis svarbiausiose šio kančios kelio stotelėse. Tiems, kurie tremtį patyrė ar girdėjo apie ją iš pirmų lūpų, šie renginiai niekada neatrodė banalūs – skirtingai nei tautos daugumai, istoriją mėgstančiai tapatinti su atgrasia politika, o birželį apskritai pajėgiančiai mąstyti tik apie gerą orą ir šaltibarščius.

Sunku pripažinti, bet jau kone tris dešimtmečius fiksuoti dar gyvų liudininkų pasakojimus rūpėjo tik patiems tremtiniams, varganais tiražais išleisdavusiems vieną kitą knygą. Dažna jų, net pati ploniausia, paveikumu atstotų ne vieną tariamą bestselerį, edukaciniu požiūriu pranoktų interaktyviausią mokomąją priemonę, tačiau, išskyrus pačius tremtinius, jos niekam nebuvo įdomios.

Naujoji patriotizmo banga tremties temą vėl sugrąžino į madingųjų ratą. Anšlaginė "Misija Sibiras", ieškomi tarpdisciplininio meno sprendimai, rašomas folkrokas ir grožinė literatūra, sukami dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, – kalbėti apie tremtį tapo madinga. Staiga atrasta, kad ši sąvoka apima tai, kas gali pažadinti šiuolaikinį žmogų, atkreipti jo dėmesį, sudirginti jusles ir gal net išspausti empatijos lašelį. Juk kiekvienos šeimos, kiekvieno ištremtojo gyvenimas, nors dažniausiai ir atkartojantis analogiškas situacijas, – tai nesibaigianti įtempto siužeto drama su gausiais kriminaliniais ir net siaubo elementais. Koks lengvas grobis pačiam netalentingiausiam menininkui!

Toks madingas kalbėjimas nėra ideali forma tautos tragedijai įprasminti. Kur kas prasmingiau būtų pagaliau pasiekti, kad įtakingiausios tarptautinės institucijos tinkamai įvertintų stalinizmą, kuris šiandienos Rusijoje išgyvena tikrą renesansą.  Tačiau matant, su kokiu įniršiu Kremliaus propagandos mašina gviešiasi išplėsti savo informacinę erdvę, žinant, kad mūsų vertybių skalėje kalafiorai vis dar yra netoli pilietinių laisvių, turime džiaugtis, kad apie tremtį apskritai yra kalbama. Ir susitaikyti: visi blogiausi filmai ir knygos šia tema – dar ateityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ši diena turi savo skausmo didybę .Ir nevalia jos žeminti.

Ši diena turi savo skausmo didybę .Ir nevalia jos žeminti. portretas
Kaip liūdna ir graudu,kad praeities tragedijomis savo praeitį dangsto susitepėliai ir tie kurie rusus sutiko su gėlėmis.Jiems ne gėda,kad jų tėvai projektavo getus ir prisidėjo prie Tautų genocido.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių