- Rūta Vainienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tais pačiais metais buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos. Nuo 2000 metų vidurio iki 2008 metų rudenio Europos centrinis bankas apskritai nefiksavo bazinių palūkanų. Palūkanų normos buvo kintamos, jos svyravo tarp 4 ir 2 procentų. Per krizę 2008 metais buvo sugrįžta prie bazinių palūkanų fiksavimo, 2008 metų spalį jos buvo nustatytos 3,75 procento, ir nuo tada tik mažintos, mažintos ir mažintos. Ir štai, voila, komunizmas – pinigai už dyką!
Pinigais už dyką Europos centrinis bankas siekia stimuliuoti infliaciją, mat šioji niekaip nepasiekia pageidaujamos 2 procentų normos. Kodėl Europos centrinis bankas nori, kad euro zonoje būtų 2, o ne pavyzdžiui, pusantro ar 3 procentų infliacija, arba kad infliacijos visai nebūtų – dorai niekas jums neatsakys. Sklando gandai, kad nustatant infliacijos tikslą, argumentai nebuvo itin moksliški. Vienas procentas – „labai mažai“ (mes gi žinome, kaip valstybei patinka infliacija, nes jos dėka lengviau renka mokesčius). Trys procentai – gal kiek ir daugoka. Štai taip ir radosi tie „stebuklingi“ 2 procentai, kurie neva tai yra naudingiausi ekonomikai. Beje, skirtingos šalys ir anksčiau, ir dabar nustatinėjo įvairias infliacijos normas, kurias nori pasiekti gamindamos pinigus, ir tai tik byloja, kad „sveikas“ infliacijos dydis yra iš palubinsko trauktas.
Jau ir pats Europos centrinis bankas nervinasi dėl infliacijos rodiklio. Jis skaičiuoja bazinę infliaciją, kurioje yra eliminuojamos labiausiai kintančios, dabar krentančios energijos kainos. Jau sukūrė ir super-bazinės infliacijos rodiklį, kuris sulaukė ironijos, kad nuo šiol ECB orientuosis tik į kilimų, siurblių ir puodelio kavos kainas. Nežinia, kiek dar veidrodžių reikės pakeisti, kad įsitikintų, kad esmė tai ne jame.
Europos centrinis bankas nemokamai duoda pinigų komerciniams bankams, kad šie juos pigiau skolintų įmonėms, o šios plėtotų verslus ir taip užsikurtų ekonomikos variklis. Pastaraisiais metais mažos, nuliui artimos, bazinės palūkanos nebesuveikė taip, kaip anksčiau. Todėl Europos centrinis bankas pats perka vyriausybių obligacijas, kad tik papildomi pinigai greičiau patektų į ekonomiką. Tą pačią istorinę kovo 10 dieną Europos centrinis bankas padidino sumas pinigų, kurie skiriami šiam tikslui ir nuo šiol jau skolins ne tik komerciniams bankams, vyriausybėms, bet ir aukštus reitingus turinčioms bendrovėms. Jau nebe 60, o 80 milijardų eurų kas mėnesį pateks į euro zoną. Verta paminėti, kad ši suma maždaug lygi Lietuvos dviejų metų BVP. Dar verta paminėti, kad euro istorijoje tai daroma pirmą kartą.
Euro zonai kas mėnesį – po dvi Lietuvas pinigų – dar ne viskas. Nuo balandžio startuos net 4 naujos ECB skolinimo programos, skolinančios net už neigiamas palūkanas, ir visa tai – dėl tos pačios 2 procentų infliacijos. Infliacija yra tas dievas, kuriam meldžiasi visos valdžios. ECB viceprezidentas nekukliai ją sulygina su ekonomikos augimu. Bet infliacija nėra ekonomikos augimas. Ir netgi nėra jos generatorius. Tai yra pigus būdas užganėdinti besotes valdžias. Infliacijos mitas gajus, jį saugo galingos valdiškos konstrukcijos, palaikomos suinteresuotų grupių. Taigi, pinigų fronte nieko naujo, ir, deja, nieko gero.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen17
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...