Pinigai kaip ginklas

Tarpvalstybinė prekyba ir investicijos skatina klestėjimą ir mažina karo riziką. Tiesa? Ne visiškai.

Ekonominė veikla toli gražu neapsaugo nuo konfliktų ir gali būti jų priežastis. Nedraugiškos valstybės naudoja pinigus kaip ginklą – siekdamos slapta pirkti politinę įtaką, atvirai kurti naudingoms verslo įmonėms ir finansiniams ryšiams ir netgi priešininkų ekonomikoms silpninti.

Pavyzdžiui, Suomija paprastai stengiasi palaikyti su Rusija dalykiškus ir verslui palankius ryšius. Tačiau praeitą savaitgalį šimtai įvairių Suomijos saugumo tarnybų pareigūnų surengė reidų objektuose, priklausančiuose nekilnojamojo turto įmonei „Ariston Helmi“ ir netgi paskelbė neskraidymo zoną virš dalies salų prie pietvakarinių šalies krantų. Ši slapi su Rusija susijusi bendrovė jau daug metų traukdavo žurnalistų dėmesį dėl savo mįslingų statybų ir kitokios veiklos. Tarp šių keistenybių buvo buvusių Suomijos karinių jūrų pajėgų laivų pirkimas. Atrodo, kad dabar valdžia neteko kantrybės dėl šios, anot griežtąją liniją palaikančių suomių, Rusijos žvalgybos priedangos įmonės. Buvo sulaikyti trys įtariamieji.

Kitapus jūros esančioje Estijoje rusiški pinigai irgi kelia bangas. Vystantis, kaip teigiama, didžiausiam skandalui per finansų istoriją, „Danske“ banko padalinys Taline per devynerius metus išplovė 200 mlrd. eurų (235 mlrd. JAV dolerių), priklausančių tūkstančiams itin įtartinų šalyje negyvenančių klientų. Banke dirbantys estai jau penkerius metus skambino pavojaus varpais, bet niekas iš aukščiausių vadovų nerado laiko nepatogiems klausimams. „Danske“ banko vadovas atsistatydino. Nusiris ir daugiau galvų.

Didžiausių klausimų kyla Londone, kur registruota pagrindinė su šiuo tyrimu susijusi įmonė – „Lantana Trade LLP“. Didžiosios Britanijos institucijos sako dabar besiimančios griežtų priemonių prieš nešvarių pinigų srautus. Aš pats šiuos įvykius nušvietinėjau dešimtmečius. Griežtomis priemonėmis patikėsiu tik tuomet, kai pamatysiu, kaip bankininkai, advokatai ir sąskaitininkai savo prašmatnius kostiumus iškeičia į kalėjimuose vilkimus dryžuotus apdarus.

Kaip aiškiai parodoma Oliver Bullough puikioje naujoje knygoje „Pinigų žemė“ (Moneyland), ofšoriniai pinigų srautai iš anoniminių šaltinių yra ne laukinio kapitalizmo romantiškas šalutinis produktas. Jie yra būdas, leidžiantis kleptokratams ir mafijos vadeivoms – blogiausiems žmonėms pasaulyje – užmaskuoti iš savo nusikaltimų gautą pelną ir, pernelyg dažnai, nusipirkti pagarbą ir apsaugą jurisdikcijose, kur jiems šiaip jau turėtų grėsti didžiausias pavojus.

Panaši, nors gal mažiau dramatiška padėtis klostėsi per praeitą savaitę Bukarešte vykusį Trijų jūrų forumą. Šalys, esančios tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų, diskutavo apie infrastruktūros projektus ir regiono ekonomikos plėtrą. Visa tai skamba neatrodo įtartina. Iš tikrųjų yra kitaip. Kinija, pasitelkusi „grožio konkurso“ formatą pagal formulę 16+1, naudojasi politinį atspalvį turinčiais infrastruktūros projektais, stengiasi laimėti draugų ir užsitikrinti įtaką žmonėms mažesnėje ir neturtingesnėje rytinėje žemyno dalyje. Aš argumentavau, kad šio regiono šalys turėtų pačios nusistatyti savo ryšių su Kinija taisykles. Tarp jų gali būti reikalavimas rengti viešuosius konkursus ir naudotis vietine, o ne iš Kinijos įvežama darbo jėga bei rangovais, taip pat užtikrinti finansų skaidrumą. Jeigu Kinijos siekiai iš tikrųjų yra geranoriški, kaip tvirtina Pekino valdžia ir jos palaikymo grupės, šios sąlygos neturėtų sudaryti jokių kliūčių.

Nuvykau į Odesą pasikalbėti energetikos klausimais per Ukrainos finansų forumą. Energetika – puikus pavyzdys, kai verslas būna ne vien verslas. Energetikos sritis visuomet pritraukia monopolistinį elgesį ir subsidijų vaikymąsi. Vamzdynais tiekiamų pigių dujų nevaržomas importas lemia, kad šaltinių diversifikacija (pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalų statyba) niekada nebūna atsiperkanti. Taip pat tampa neverta naudoti savus dujų išteklius. Dėl šių priežasčių vyriausybės privalo aktyviai įsikišti, kad apsaugotų vartotojus ir nacionalinį saugumą.

Visiškas komunizmo subyrėjimas 1991-aisiais daugelį paskatino tikėti, kad laisvoji rinka ne vien geriau, bet ir pateikia teisingus atsakymus visur ir visada. Pagalvokite dar kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NAMELIS ANT VOVOS KOJELĖS

NAMELIS ANT VOVOS KOJELĖS portretas
Jūs vatnikai eikite n a c hui. Pagarba E. Lucasui

Lkuciui

Lkuciui portretas
Eik tu nx pedofilium.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut
    Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut

    Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir gali...

    1
  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
Daugiau straipsnių