- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kurį laiką atliepdama Lietuvos tėvų nerimą "Kauno diena" atkreipė dėmesį į naują pavojingą šalies moksleivių diskusijų temą – vadinamuosius mirties žaidimus.
Rusijoje sumanyti it aidas pasiekė ir erdvę, kurioje gyvena mūsų paaugliai. Kaip ir dera aidams, pasiekė iškreiptas, ne kaip istorija apie tūlą niekšą, sumaniusį vedžioti už nosies jausmų audras išgyvenančius paauglius, o galiausiai suimtą ir patupdytą į Rusijos kalėjimą, bet kaip vis dar gyvas tęstinis procesas.
Kas ir kokiu būdu pirmasis informavo apie pavojingus žaidimus Lietuvos vaikus, klausti beprasmiška: jei šių dienų vaiko paprašysime internete rasti informacijos viena tema, jis ras žinių apie dešimtį. Z kartos smalsumo, kūrybiškumo ir kūrybiškumo patenkinant smalsumą nepajėgūs pažaboti jokie filtrai. O ir kaip nors išskirtinai riboti, žinia, ne XXI a. laisvos šalies metodas.
Vienintelė vakcina nuo besiformuojančiai asmenybei žalingų interneto virusų ir bacilų – švietimas. Kas šiuo atveju turi užsiimti vaikų švietimu? Už juos teisiškai atsakingi asmenys (tėvai), institucijos, kurios pagal šalies įstatymus ir teisėtus mokesčių mokėtojų pinigus atsakingos už LR piliečių švietimą – šiuo atveju, ugdymo įstaigos. O ar įmanoma šviesti žmogų, nežinant kas jam šiuo metu aktualu? Klausimas daugiau nei absurdiškas.
Atsakomybės naštą bandoma permesti vien žiniasklaidai. Tarsi būtų įmanoma problemą išspręsti ją ignoruojant.
Tačiau jei peržvelgtume priekaištus, kurių už problemos paviešinimą iš kai kurių valstybės institucijų sulaukė dienraštis, paaiškėtų, kad absurdo mastai yra dar didesni. Aukšto lygio specialistai psichologai, primygtinai prašo ignoruoti informaciją apie pavojingus žaidimus. Susiklosto situacija, tipiška, kalbant jautriąja savižudybių tema: atsakomybės naštą bandoma permesti vien žiniasklaidai. Tarsi būtų įmanoma problemą išspręsti ją ignoruojant. Kad ir kaip magėtų "atitinkamoms institucijoms" priminti vieną kertinių demokratinės šalies ramsčių – žodžio laisvę, šiuokart labiau norisi kalbėti apie socialinę atsakomybę, kurios naštą laisva valia apsiima žiniasklaida ir kurios, regis, ima stigti pagal tikslias schemas dirbančioms institucijoms.
Aptikti problemą – kiekvieno save gerbiančio žurnalisto reikalas, ją spręsti, imtis prevencijos, o šiuo atveju – ir vaikų švietimo – "atitinkamų institucijų" misija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...