Pavojinga tyla

Rusijoje sumanyti it aidas pasiekė ir erdvę, kurioje gyvena mūsų paaugliai. Kaip ir dera aidams, pasiekė iškreiptas, ne kaip istorija apie tūlą niekšą, sumaniusį vedžioti už nosies jausmų audras išgyvenančius paauglius, o galiausiai suimtą ir patupdytą į Rusijos kalėjimą, bet kaip vis dar gyvas tęstinis procesas.

Kas ir kokiu būdu pirmasis informavo apie pavojingus žaidimus Lietuvos vaikus, klausti beprasmiška: jei šių dienų vaiko paprašysime internete rasti informacijos viena tema, jis ras žinių apie dešimtį. Z kartos smalsumo, kūrybiškumo ir kūrybiškumo patenkinant smalsumą nepajėgūs pažaboti jokie filtrai. O ir kaip nors išskirtinai riboti, žinia, ne XXI a. laisvos šalies metodas.

Vienintelė vakcina nuo besiformuojančiai asmenybei žalingų interneto virusų ir bacilų – švietimas. Kas šiuo atveju turi užsiimti vaikų švietimu? Už juos teisiškai atsakingi asmenys (tėvai), institucijos, kurios pagal šalies įstatymus ir teisėtus mokesčių mokėtojų pinigus atsakingos už LR piliečių švietimą – šiuo atveju, ugdymo įstaigos. O ar įmanoma šviesti žmogų, nežinant kas jam šiuo metu aktualu? Klausimas daugiau nei absurdiškas.

Atsakomybės naštą bandoma permesti vien žiniasklaidai. Tarsi būtų įmanoma problemą išspręsti ją ignoruojant.

Tačiau jei peržvelgtume priekaištus, kurių už problemos paviešinimą iš kai kurių valstybės institucijų sulaukė dienraštis, paaiškėtų, kad absurdo mastai yra dar didesni. Aukšto lygio specialistai psichologai, primygtinai prašo ignoruoti informaciją apie pavojingus žaidimus. Susiklosto situacija, tipiška, kalbant jautriąja savižudybių tema: atsakomybės naštą bandoma permesti vien žiniasklaidai. Tarsi būtų įmanoma problemą išspręsti ją ignoruojant. Kad ir kaip magėtų "atitinkamoms institucijoms" priminti vieną kertinių demokratinės šalies ramsčių – žodžio laisvę, šiuokart labiau norisi kalbėti apie socialinę atsakomybę, kurios naštą laisva valia apsiima žiniasklaida ir kurios, regis, ima stigti pagal tikslias schemas dirbančioms institucijoms.

Aptikti problemą – kiekvieno save gerbiančio žurnalisto reikalas, ją spręsti, imtis prevencijos, o šiuo atveju – ir vaikų švietimo – "atitinkamų institucijų" misija.