Pasikalbėsim, kai ką nors uždrausim

Jis pats kalbėjo per LRT RADIJĄ, kad spaudimas ministerijos valdininkams yra toks didelis, jog baimės kalbėti apie svarbius sveikatai dalykus tarnautojai įveikti tiesiog negali. Be to, svarbu, kad jie gerai išmanytų, kaip parengti dokumentus, todėl tas nekalbėjimas ministrui – visai ne problema.

Svarbu. Nes nuo valdininkų kompetencijos rengiant dokumentų projektus irgi priklauso, ar, pareguliavus priemokas už vaistus, jie iš tikrųjų pigs, ar nebūtinai. Bet liepti būti kompetentingam, taip pat mokėti ir paaiškinti savo (ar viršininko) sprendimus – neužtenka, kompetencijos nuo paliepimų daugiau neatsiranda.

Neatsiranda vien nuo paliepimų ir supratimo ministerijai bendraujant su verslu.

Daugiau nei ketvirtį amžiaus Skandinavijoje sveikesni produktai, tai yra su mažiau cukraus ir druskos, sočiųjų riebalų, saldiklių ir transriebalų, žymimi žaliu rakto skylutės ženklu. Ženklo savininkė Švedijos nacionalinė maisto agentūra prieš trejus metus leido jį naudoti ir Lietuvoje. Švedijoje tokiu ženklu žymimų produktų yra daugiau kaip 20 tūkstančių, Lietuvoje – šimtas keli.

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didžiausias Europos Sąjungoje, Švedijoje per metus nuo jų miršta keturis kartus mažiau. Savaime suprantama, kad mirtingumas nuo šių ligų priklauso ne tik nuo mitybos, fizinio aktyvumo ar rūkymo-nerūkymo, bet ir nuo diagnostikos bei gydymo.

Tačiau mityba yra vienas iš svarbių sveikatingumo rodiklių, ir ne veltui Europos Sąjunga remia atsakingą maisto produktų ženklinimą, kad kiekvienas maistą perkantis žmogus galėtų lengvai susigaudyti ir pasirinkti. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija savo tinklalapyje skelbia sveikesnių produktų sąrašą – visus 107, bet tas tinklalapis sunkiai laikytinas patogia vieta ieškoti informacijos einant apsipirkti, juolab kad tame sąraše – tik pavadinimai, be lengvai atpažįstamų prekės ženklų. Ne visada įveikiama ministro A. Verygos logika per LRT RADIJĄ kalbėjo, kad ministerija negali reklamuoti privačių įmonių, ir paliko neatsakytą klausimą, kas tokiu atveju, jeigu ne reklama, turėtų būti tas sveikesnių produktų gamintojų sąrašas.

Mityba yra vienas iš svarbių sveikatingumo rodiklių, ir ne veltui Europos Sąjunga remia atsakingą maisto produktų ženklinimą, kad kiekvienas maistą perkantis žmogus galėtų lengvai susigaudyti ir pasirinkti.

Žaliasis rakto skylutės simbolis pirkėjui būtų patogus būdas pasirinkti, bet didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose jis dažniausiai kaba vien prie daržovių, mažose krautuvėlėse jo paprastai visai nėra. Pačias pakuotes aktyviausiai ženklina grūdų perdirbėjai, nes jų gaminamiems produktams lengviausia atitikti tokio ženklinimo reikalavimus. Mažiau aktyvios kitos maisto pramonės šakos. Pasak jų atstovų, ne dėl to, kad neturėtų ką ženklinti, o kad neapsimoka. Pienininkų atstovas dar tikina, kad pakuotes jie pasigamina keleriems metams į priekį, tuo skatindamas nesveiką smalsumą pamatyti tokių pakuočių sandėlių didumą.

Ministras A. Veryga kviečia neužmiršti geranoriškumo ir čia pat prideda: „Jei nenorės sveikiau maitintis patys, yra kitokių priemonių, pavyzdžiui, didesni akcizai.“

Nors ekonomistai abejoja, ar vien jų užteks, kad prie sau skanaus produkto įpratęs pirkėjas ieškotų sveikesnio pasirinkimo. Praktika rodo, kad ir uždraudus vieną komponentą, gamintojas gali greitai jį pakeisti kitu – nebūtinai sveikesniu. Sveikesnį produktą pramonė mikliai pagamins ir specialiai paženklins tuomet, kai jo pradės ieškoti pirkėjų minios. Be jokių papildomų raginimų ir juo labiau ministerijos liepimų.

Tačiau šiandien redaguojamais susitarimais valdžia pramonei šneka: „Jūs įsipareigokit pagaminti, o mes galbūt pareklamuosim jus, kaip mums išeis.“ Pramonė pasiunčia valdžią pakuočių sandėlio kryptimi, o ministerijoje gebančių paaiškinti, kuo geras tas sveikesnis maistas, kad jo reikėtų prašyti ten, kur apsiperki, vis tiek nėra. Pasak vienos ministro patarėjos: „O ką kalbėt? Juk niekas dar neuždrausta.“