Paklydimas

Šiandien, ketvirtadienį, konservatoriai organizuoja mitingą, nukreiptą ne tik prieš Rusijos agresiją Gruzijos atžvilgiu, bet ir prieš pačią Gruziją, kurioje neva nutolstama nuo demokratijos. Bet ar tikrai konservatorių peršami baubai yra tikri?

Ką tik pačiam teko lankytis Gruzijoje. Tai buvo pirmasis mano apsilankymas nuo valdžios pasikeitimo praėjusiais metais, kai prezidento Michailo Saakašvilio Vieningasis nacionalinis judėjimas patyrė pralaimėjimą parlamento rinkimuose milijardieriaus ir dabartinio premjero Bidzinos Ivanišvilio suburtam opozicijos blokui "Gruzijos svajonė".

Turiu nuliūdinti pesimistus: dėl to saulės ir svetingumo Gruzijoje tikrai netapo mažiau. Nesustojo ir reformos.

Nors M.Saakašvilis Vakaruose (taip pat Lietuvoje) iki šiol labai mylimas ir laikomas Gruzijos vakarėjimo bei demokratėjimo garantu, tačiau jo vykdyta politika tenkino toli gražu ne visus gruzinus. Todėl dalį gruzinų ypač siutina iš užsienio ateinančios kalbos, kad dabar Gruzija vėl grįžta į tamsumą ar Rusijos glėbį. Tokias įžvalgas labai mėgsta ne kas kitas, o M.Saakašvilio rengtose puotose dažnai dalyvavę Lietuvos konservatoriai.

Žinoma, reikia pripažinti, kad per M.Saakašvilio valdymo metus Gruzija padarė didžiulį proveržį. Net sunku apsakyti, kaip skiriasi kokių 2005-ųjų ir dabartinė Gruzija, – sutvarkyti keliai, atnaujinti ištisi miestai, tapo saugiau ir t.t. Vis dėlto per tą laiką buvo padaryta ir daug negerų darbų, kurie labiau palietė eilinius gruzinus ir kuriuos ne visada pastebėdavo vaišingumo apsvaiginti užsieniečiai.

Dar daugiau, šiuo metu Gruzijoje įsigalėjo mažų mažiausiai dvivaldystė. Tarp parlamente daugumą sudarančios buvusios opozicijos ir jos atstovaujamos Vyriausybės, prezidento vadovaujamos dabartinės opozicijos ir M.Saakašvilį palaikančios vietos valdžios atstovų vyksta įnirtinga kova be taisyklių. Net anksčiau daugelį Gruzijos atstovų pranešimų reikėjo tikrinti. Dabar tai būtina daryti net kelis kartus nuodugniau.

Labiausiai nuo to nukenčia ne kas kitas, o Gruzija. Deja, politika yra politika. Blogiausia, kai į vidinius Gruzijos žaidimus įsitraukia užsienio, tarp jų ir Lietuvos, politikai, kurie taip pat siekia savų politinių dividendų.

Gruzijoje ir toliau kunkuliuos politinės aistros, bet, skirtingai nei po SSRS griūties, dabar šių aistrų katile nenaudojami kalašnikovo automatai. Tai ir yra didžiausias Gruzijos pasiekimas, kurį Vakarai ir Lietuva turi visokeriopai padėti išsaugoti, o ne palaikyti vieną ar kitą pusę.