Pabėgėlių krizės (ne)valdymas

Diskusijos apie pabėgėlių krizę ir jos sprendimo būdus šią savaitę iš Europos persikėlė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinę asamblėją, kurioje daugelio šalių vadovai kalbėjo apie konfliktų Sirijoje ir Irake sprendimus bei kovą prieš tarptautinį terorizmą. Daug dėmesio susilaukė JAV ir Rusijos vadovų pasisakymai bei jų susitikimas. Kai kurie politikai, įskaitant ir Vokietijos socialdemokratų atstovus, jau parėmė poreikį bendradarbiauti su Rusija ir gal net Sirijos režimu.

Karinio konflikto Sirijoje ir Irake užbaigimas, situacijos Libijoje stabilizavimas būtų efektyviausias pabėgėlių krizės sprendimo būdas. Matant nemažėjančius į ES šalis migruojančių žmonių srautus, kai kuriems Europos politikams norisi griebtis net ir tokio šiaudo, kaip bendradarbiavimas su Rusija, Sirija ir kitų autoritarinių šalių vadovybe. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar Rusijos prezidentas ėmėsi karinių veiksmų Sirijoje, tikėdamasis už „antiteroristinės koalicijos“ iniciatyvos pasiūlymą mainais JAV ir ES atsitraukimo Ukrainos klausimu ir jų pozicijų dėl ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimo, ar atvirkščiai – mėgindamas rasti būdą, kaip atsitraukti iš Ukrainos, išsaugant lyderio įvaizdį Rusijos visuomenės akyse, tai nepadės išspręsti pabėgėlių krizės Europoje.

Rusijos vadovybės tikslai Sirijoje skiriasi nuo JAV ir ES tikslų ir tai susiję su viena svarbiausių pabėgėlių krizės priežasčių – Sirijos vadovo B.al-Assado režimu. Rusijos prezidento pasisakymai ir karinės ginkluotės dislokavimo vieta bei prasidėję kariniai veiksmai rodo, kad ne kova prieš teroristus yra svarbiausias jo tikslas, o Siriją (tiksliau, dalį jos teritorijos) valdančio režimo išsaugojimas, tuo pačiu išsaugant ir savo įtaką regione bei panašų į savo režimą. Tačiau būtent B.al-Assado prieš civilius gyventojus panaudotos priemonės buvo viena svarbiausių Sirijoje gyvenančių žmonių migracijos šalies viduje ir už šalies ribų į Turkiją ir kitas kaimynines valstybes, o pastaruoju metu ir į ES, priežastis. Penktadalis visų pabėgėlių, atvykstančių į ES, yra iš Sirijos.

Tai reiškia, kad paskatos žmonėms palikti savo namus Sirijoje ir migruoti link Europos artimiausiu metu gali tik sustiprėti. Nepajėgdamos rasti būdų, kaip pašalinti pabėgėlių krizės priežastis, ES šalys toliau mėgins suvaldyti situaciją pačioje ES bei artimiausioje jos kaimynystėje. Ilgą laiką ES ir jos šalių vadovai diskutavo apie jau atvykusių pabėgėlių dalybas ir galiausiai praėjusią savaitę ne visiems priimtinu būdu priėmė sprendimus Taryboje dėl jų pasidalinimo. Tiksliau dėl maždaug 160 tūkst. pabėgėlių pasidalinimo, nors manoma, kad jų vien šiemet į ES atvyko daugiau kaip 500 tūkst.