O jeigu būtų ne rutenis?

Į šią organizaciją trečiadienį išsiųstoje notoje sakoma, kad Rusija tarptautinei bendruomenei nepranešė apie kažkur prie Čeliabinsko (Pietų Urale) miesto spalio pabaigoje įvykusį incidentą, po kurio radionuklido rutenio prisodrintas debesis slinko per daugelį Europos šalių.

Rutenio koncentracija, kuri buvo pastebėta Europos šalyse, taip pat Lietuvoje nekėlė pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau šįkart tai buvo tik rutenis. Diduma Europos puikiai prisimena prieš tris dešimtmečius tuometinėje Sovietų Sąjungoje įvykusią Černobylio atominės elektrinės avariją. Tada taip pat SSRS tarptautinėje erdvėje pripažino ją tik pavojaus varpais ėmus skalambyti Europos branduolinės saugos institucijoms.

Ir šį kartą Rusija tylėjo, oficialiai neigė bet kokius incidentus maždaug 45 dienas nuo numanomo įvykio. Tai, kad atmosfera užteršta ruteniu, Rusijos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė tik prieš dvi savaites. Maskva siūlo sudaryti tarptautines komisijas, kurios atrastų rutenio išskyros šaltinį kitose šalyse. Tarkime, Rumunijoje. Esą todėl, kad toje šalyje radioaktyvaus rutenio koncentracija,  pasak „branduolinių technologijų koncerno „Rosatom“, buvo didesnė nei pačioje Rusijoje.

„Rosatom“ Rumunijai skirtų strėlių nepatvirtino jokia ES branduolinės stebėsenos institucija, tačiau, oficialiai Maskvai tylint, prabilo Rusijos aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai. Vieni pasakojo apie tai, kokia netvarka tvyro šalia Čeliabinsko veikiančiame komplekse “Majak“, kuriame perdirbamas „Rosatom“ objektuose panaudotas branduolinis kuras. Kiti priminė ankstesnius incidentus, po kurių „Majak“ apylinkės tapo radioaktyvių medžiagų pelke, o šalia jos gyvenančių žmonių valdžia niekaip nesugeba perkelti į saugesnę gyvenimo aplinką. Vienas vietinis organizacijos „Ekologinė gynyba“ aktyvistas iškėlė, ko gero, pačią įtikinamiausią rutenio nuotėkos versiją. Jos esmė: rutenio nutekėjo branduolinių atliekų laidojimo metu, talpai su nuklidu patekus į lydymo krosnį. Yra tokia technologija, kada perdirbtos branduolinės atliekos laidojamos žemėje apgaubtos stiklu. Šiai technologijai naudojamas rutenis.

„Rosatom“ šios versijos nepaneigė, tačiau laikosi savųjų – esą nieko nebuvo.

Lietuvos nota agentūrai TATENA turi aiškias potekstes ir tikslus. Iš poteksčių: Rusija, eksportuojanti savo branduolinius reaktorius į globalias rinkas, nuo Černobylio laikų taip ir neišmoko civilizuotai informuoti apie įvykusius incidentus. Kita vertus, Lietuvai informavimas laiku arba neinformavimas apie tokius įvykius aktualus dėl Baltarusijos Astrave statomos atominės elektrinės, kuri, žinia, renčiama vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus.

Tikslas – paskatinti tarptautinę organizaciją atlikti išsamų rutenio nuotėkos tyrimą ir gauti „Rosatom“ įsipareigojimus, kad apie incidentus būtų civilizuotai informuojama.

Labai abejoju, ar jis bus pasiektas. TATENA yra branduolinės energetikos lobistų organizacija ir labiausiai kenčia dėl to, jeigu branduoliniuose objektuose įvyksta avarijos. Todėl, galima įtarti, kad, net ištyrę rutenio debesies priežastis, TATENA ekspertai į išvadas rašys tai, ką jiems į ausis skies „Rosatom“.

Tačiau, nors ir paradoksalu, tai vienintelis būdas „Rosatom“ padus pakutenti, parodyti, kad nė vienas incidentas neliks nepastebėtas ar ignoruotas. Ir jeigu Rusijai nerūpi savų piliečių sveikata, ES šalyse vyrauja kitoks požiūris.

Apžvalgininko Ryto Staselio komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.