O jeigu būtų ne rutenis?

Lietuva nusprendė pakutenti padus Rusijos branduolinei pramonei Tarptautinės atominės energijos agentūros (sutrumpintai – TATENA) rankomis.

Į šią organizaciją trečiadienį išsiųstoje notoje sakoma, kad Rusija tarptautinei bendruomenei nepranešė apie kažkur prie Čeliabinsko (Pietų Urale) miesto spalio pabaigoje įvykusį incidentą, po kurio radionuklido rutenio prisodrintas debesis slinko per daugelį Europos šalių.

Rutenio koncentracija, kuri buvo pastebėta Europos šalyse, taip pat Lietuvoje nekėlė pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau šįkart tai buvo tik rutenis. Diduma Europos puikiai prisimena prieš tris dešimtmečius tuometinėje Sovietų Sąjungoje įvykusią Černobylio atominės elektrinės avariją. Tada taip pat SSRS tarptautinėje erdvėje pripažino ją tik pavojaus varpais ėmus skalambyti Europos branduolinės saugos institucijoms.

Ir šį kartą Rusija tylėjo, oficialiai neigė bet kokius incidentus maždaug 45 dienas nuo numanomo įvykio. Tai, kad atmosfera užteršta ruteniu, Rusijos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė tik prieš dvi savaites. Maskva siūlo sudaryti tarptautines komisijas, kurios atrastų rutenio išskyros šaltinį kitose šalyse. Tarkime, Rumunijoje. Esą todėl, kad toje šalyje radioaktyvaus rutenio koncentracija,  pasak „branduolinių technologijų koncerno „Rosatom“, buvo didesnė nei pačioje Rusijoje.

„Rosatom“ Rumunijai skirtų strėlių nepatvirtino jokia ES branduolinės stebėsenos institucija, tačiau, oficialiai Maskvai tylint, prabilo Rusijos aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai. Vieni pasakojo apie tai, kokia netvarka tvyro šalia Čeliabinsko veikiančiame komplekse “Majak“, kuriame perdirbamas „Rosatom“ objektuose panaudotas branduolinis kuras. Kiti priminė ankstesnius incidentus, po kurių „Majak“ apylinkės tapo radioaktyvių medžiagų pelke, o šalia jos gyvenančių žmonių valdžia niekaip nesugeba perkelti į saugesnę gyvenimo aplinką. Vienas vietinis organizacijos „Ekologinė gynyba“ aktyvistas iškėlė, ko gero, pačią įtikinamiausią rutenio nuotėkos versiją. Jos esmė: rutenio nutekėjo branduolinių atliekų laidojimo metu, talpai su nuklidu patekus į lydymo krosnį. Yra tokia technologija, kada perdirbtos branduolinės atliekos laidojamos žemėje apgaubtos stiklu. Šiai technologijai naudojamas rutenis.

„Rosatom“ šios versijos nepaneigė, tačiau laikosi savųjų – esą nieko nebuvo.

Lietuvos nota agentūrai TATENA turi aiškias potekstes ir tikslus. Iš poteksčių: Rusija, eksportuojanti savo branduolinius reaktorius į globalias rinkas, nuo Černobylio laikų taip ir neišmoko civilizuotai informuoti apie įvykusius incidentus. Kita vertus, Lietuvai informavimas laiku arba neinformavimas apie tokius įvykius aktualus dėl Baltarusijos Astrave statomos atominės elektrinės, kuri, žinia, renčiama vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus.

Tikslas – paskatinti tarptautinę organizaciją atlikti išsamų rutenio nuotėkos tyrimą ir gauti „Rosatom“ įsipareigojimus, kad apie incidentus būtų civilizuotai informuojama.

Labai abejoju, ar jis bus pasiektas. TATENA yra branduolinės energetikos lobistų organizacija ir labiausiai kenčia dėl to, jeigu branduoliniuose objektuose įvyksta avarijos. Todėl, galima įtarti, kad, net ištyrę rutenio debesies priežastis, TATENA ekspertai į išvadas rašys tai, ką jiems į ausis skies „Rosatom“.

Tačiau, nors ir paradoksalu, tai vienintelis būdas „Rosatom“ padus pakutenti, parodyti, kad nė vienas incidentas neliks nepastebėtas ar ignoruotas. Ir jeigu Rusijai nerūpi savų piliečių sveikata, ES šalyse vyrauja kitoks požiūris.

Apžvalgininko Ryto Staselio komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

visiskas Staseli ...

visiskas  Staseli  ... portretas
gali ne tik su labosrancais rusams padus kutent , bet ir sekdami Popiziaus pavyzdziu jiems kojas nuplaut ir kojines isplaut.....

Nei čia buvo, nei čia ką

Nei čia buvo, nei čia ką  portretas
Melas. Putino Rusija neturi atominės pramonės. Ji dar nepasiekė tokį išsivystymo lygį. Visa ši rašliava yra juodas šmeižtas ir susmirdusių Amerikos imperialistų provokacija..

be abejo

be abejo portretas
reikalingos notos[nes Lietuva tiek tik ir gali]-ROSATOMUI-padus pakutenti, Avariju kaltininkai-moka nusikaltimus uzglostyti ir dar kaip
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    9
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    9
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių