Nuotykiai prasideda

Savaitgalį per Lietuvą nušurmuliavusiomis abiturientų išleistuvėmis tūkstančiams jaunų Lietuvos Respublikos piliečių de facto baigėsi vaikystė.

Nors retas kuris gali mėgautis finansine nepriklausomybe nuo tėvų, sprendimus dėl artimiausios ateities, Y karta linkusi priimti pati. Šie sprendimai nemenka dalimi nuspėjami ir ne patys šviesiausi likusiai bendruomenės daliai. Kodėl, paaiškina mažytis buitinės sociologijos seansas: tereikia apklausti skirtingų sluoksnių ir gebėjimų buvusius dvyliktokus.

Paklausti apie tolesnius pasirinkimus, mažne pusė jų prabyla apie pasirengimą kraustytis į užsienį. Ir ne vien studijuoti. Arba ne šiandien – po studijų Lietuvoje. Akivaizdu, kad tėvų, senelių ir vyriausybių pastangos dirbtinai sulaikyti šiuos jaunuolius beprasmės.

Nors pagrindine emigracijos priežastimi mėgstama vadinti esą sunkiai pakeliamas savirealizacijos sąlygas Lietuvoje, šiems (nebe)vaikams gyvenime svarbu toli gražu ne vien minimalios mėnesinės algos dydis. Į oksfordus jaunuolius išgabenantys lėktuvai primena išklerusius autobusus, kuriais su pora dolerių ir keliomis konservų skardinėmis krepšyje į Vakarus leidosi jų tėvai. Abu atvejus sieja savotiškas nuotykio troškulys, noras užkariauti pasaulį. Anuomet ta pergalė asocijavosi su įveiktu Eifelio bokštu ar patirta bohemiškos Prahos atmosfera, o dabar reikia karjeros užsienio kompanijoje.

Kiek nori programų gali kurti vyriausybininkai ir (ne)aukštosios mokyklos, tačiau akivaizdu, kad nuo baigtinės ne tik fizinės, bet ir dvasinės emigracijos drąsų šių dienų jaunuolį gali sulaikyti tik subjektyvios priežastys, neišmatuojamos nei pinigais, nei karjeros pasiekimais. Suvokimas, kad it koks prof. Liudas Mažylis poros milijonų širdis gali laimėti ir gyvendamas gimtinėje. Kad asmenines ambicijas labai lengva atmiešti patriotizmu – elgtis taip, kaip elgėsi toli gražu ne pavieniai tarpukario Lietuvos kūrėjai, rinkęsi ne trokštamą specialybę, bet tą, kurios reikia jaunai respublikai. Arba kad fizinė emigracija – kaip terminuota darbo sutartis, kuri vieną dieną pasibaigs.


Šiame straipsnyje: abiturientaistudijosemigracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Mama

Mama portretas
Yra kaip yra - baigus bet kurį mūsų universitetą laukia bevaisės darbo pagal įgytą specialybę paieškos. Norint išgyventi teks dirbti bet ką už varganą atlyginimą. Tai gal geriau iš karto baigti universitetą užsienyje ir bandyti įsitvirtinti ten, kur už darbą mokama tiek, kiek jis vertas. Kiekvienas turi teisę oriai gyventi. Lietuvoje tai padaryti sunku, o dažnai ir neįmanoma. Lietuvai netrūksta darbo jėgos, jai trūksta tų, kurie dirbtų pusvelčiui. Jaunoji karta jau protingesnė - sėkmės jums, abiturientai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių