Norai ir baimės

Beveik vienu metu dienos šviesą išvydo du dokumentai, atskleidžiantys, ką ir kaip pasaulyje norėtų nuveikti Kremlius. Vienas jų – Rusijos užsienio politikos koncepcija.

Rusijos vietą pasaulyje lemia išteklių gausa, branduolinis ginklas, nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) narės ir SSRS teisių perėmėjos statusas, skelbia Kremlius, atskleisdamas, kad Vakarų rinkos jam buvo labai svarbios, o statusas JT ST – geras koziris Vakarų rankose.

Maskva neleis kilti spalvotosioms revoliucijoms šalyse, kurias laiko savo sąjungininkėmis, ir šių šalių norui gilinti santykius su valstybėmis, kurias ji laiko priešiškomis. Kas tai, jei ne įspėjimas Sakartvelui, Armėnijai, Vidurio Azijos šalims? Gerus kaimyninius santykius Maskva planuoja formuoti jėga šalindama „įtampos ir konfliktų židinius“ svetimose teritorijose, „nedraugiškus veiksmus“ atremdama ir nesimetrinėmis priemonėmis. Ar ne argumentas šalims, neturinčioms „simetrinių“ pajėgumų, sparčiau didinti lėšas gynybai? Turint tokią kaimynę, šie pinigai – ne išlaidos, bet investicija.

Kremliaus dokumentas – puikus paruoštukas ir visoms meno, švietimo koncepcijų autoriams, nesiryžtantiems koreguoti repertuarų ir mokymo programų. Rusų kultūros ir kalbos populiarinimas, kalbos ir Rusijos stačiatikių bažnyčios „apsauga nuo diskriminacijos“, rusiškosios istorijos versijos skleidimas, – visa tai Rusija vadina priemonėmis savo vaidmeniui humanitarinėje erdvėje stiprinti.

Dar vienas paruoštukas Vakarų strategams, o ir šiaip sveikos nuovokos piliečiams – antrasis dokumentas, parengtas jau ne Maskvoje, bet Londone. Karališkojo gynybos studijų instituto ataskaitoje, kukliai pavadintoje preliminariomis išvadomis, atskleidžiami Kremliaus užsienio politikos įgyvendinimo būdai, liekantys viešų dokumentų paraštėse. Šioje analizėje aprašomos Rusijos nekonvencinės operacijos prieš Ukrainą, tačiau jau minėtoji užsienio politikos koncepcija įtikina: analogiškos priemonės – už Maskvos pinigus kuriamos partijos, pagal tinklinės rinkodaros principus buriama agentų bendruomenė, dirbtinai inicijuojami konfliktai, provokuojamos riaušės, – gali būti įgyvendintos bet kurioje šalyje.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeRusijaRusijos politika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    6
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    3
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    3
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių