Nerimas dėl Rusijos ekonomikos – perdėtas

Rusijos ekonomikos augimas, pastaraisiais metais siekęs 3-4 procentus, šių metų pirmąjį pusmetį beveik sustojo. Šis faktas sulaukė audringos ekonomistų ir žiniasklaidos reakcijos, kurią nesunku būtu pavadinti padėties dramatizavimu. Taip, Rusijos ekonomika suklupo, tačiau nėra prie bedugnės krašto – daugumos Rusijos makroekonominių rodiklių Europos valstybės galėtų pavydėti. Tuo tarpu galimo jos ekonomikos nuosmukio Lietuvos gamintojai gali ir nepajusti.

Kone tiksliausiai Rusijos būklę neseniai apibūdino savaitraštis „The Economist“: „Rusija yra snaudžianti gamtinių išteklių maitinama kleptokratija, kurios klientai nusisuka į skalūnų dujas“. Net 48 proc. viso Rusijos eksporto sudaro nafta, o dar 19 proc. – gamtinės dujos. Tai, kad naftos vartojimas pasaulyje artėja piko link, o gamtines dujas gana sėkmingai pakeičia skalūnų dujos, Rusijos ekonomikai nežada nieko gero. Tačiau tai nėra katastrofa – šiuos gamtinius išteklius Rusija ir toliau eksportuos, tik, tikėtina, už mažesnę kainą.

Teigiamas Rusijos ekonomikos vertinimas yra žongliravimas nuodingomis gyvatėmis užrištomis akimis, tačiau būkime objektyvūs – dauguma šios šalies makroekonominių rodiklių prielaidų dideliam nerimui nesukuria. Rusijos skola siekia tik 10 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra viena mažiausių pasaulyje. Palyginimui – Lietuvos skolos rodiklis siekia 40 proc. BVP, o daugumos išsivysčiusių pasaulio valstybių yra artimas 100 proc. BVP.

Net sumažėjus naftos kainoms, šiemet Rusijos biudžetas išlieka subalansuotas, o einamosios sąskaitos perteklius, nors mažėja, bet vis dar siekia 3 proc. BVP. Nedarbo lygis pastaruosius ketverius metus mažėjo ir tik šiek tiek viršija 5 procentus.

Rusijai daugiausiai problemų sukėlė gamtinių išteklių paklausos ir kainų sumažėjimas, per griežta monetarinė politika, taikyta bandant suvaldyti per didelę infliaciją, bei nepakankamos investicijos. Rusijos ekonomikos potencialą slopina senai žinomos struktūrinės problemos, atbaidančios vidaus ir užsienio investicijas – per didelis reguliavimas, korupcija, neįgalios institucijos. Šioje srityje nieko naujo.

Vis tik Rusija turi nemažai priemonių, galinčių stabilizuoti ekonomiką trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Turėdama itin mažą skolą ir 4 proc. BVP siekiantį Nacionalinį turto fondą, greičiausiai ji padidins valstybines investicijas ir kitomis fiskalinėmis priemonėmis skatins vidaus paklausą. Šią vasarą Rusijos centrinio banko vairą perėmė Elvira Nebullina, kuri jau pradėjo keisti monetarinės politikos kryptį – pinigų pasiūla Rusijoje didės, o palūkanos tikriausiai mažės.

Kodėl Rusijos ekonomikos stagnacija ar net lengva recesija neturėtų kelti rimtų baimės priepuolių Lietuvos gamintojams? Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija nėra tokia svarbi Lietuvos pramonės įmonėms, nei neretai bandoma parodyti. Nors beveik penktadalis viso Lietuvos eksporto tenka būtent Rusijai, ir pagal šį rodiklį ji yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, didžioji dalis į Rusiją išvežamų prekių yra pagamintos ne Lietuvoje, o tiesiog reeksportuojamos. Tik mažiau nei 5 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijai ir pagal šį rodiklį tai yra daug mažiau mums svarbi šalis.

Antra, Lietuvos įmonės sugeba didinti užimamą rinkos dalį net tuomet, kai ši ekonomika neauga. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį, kai Rusija stagnavo, Lietuvos eksportas į ją išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Apskirtai, šiuo metu Lietuvos eksportas yra 50 proc. didesnis nei buvo 2008 metų pradžioje, nepaisant to, kad daugumos eksporto partnerių ekonomikos į prieškrizinį lygį dar nesugrįžo.  Akivaizdu, kad svarbiau yra ne eksporto rinkų augimas, o Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti ir didinti užimamą rinkos dalį.

Daug pavojingesnė Rusijos ekonominių problemų pasekmė galėtų būti praeityje jau taikytos importo iš Lietuvos apribojimo priemonės. Pavyzdžiui, maisto produktuose „randant“ neleistinų medžiagų. Tačiau po to, kai šiemet Rusija tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, tokio grubaus protekcionizmo priemonių apraiškų turėtų būti mažiau.

Rusija turi daug rimtų problemų – asmens ir žodžio laisvės suvaržymai, demokratijos deficitas, aukštas korupcijos lygis, gajus nepotizmas ir protekcionizmas. Visa tai galėtų privesti prie visuotinių neramumų ir politinio režimo pasikeitimo, kas iš esmės sukrėstų ir visą Rusijos ekonomiką. Tačiau toks scenarijus yra ilgalaikė rizika, dėl kurios nerimauti, o juo labiau  prognozuoti, kada ji galėtų virsti realybe, yra bergždžias reikalas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

2

2 portretas
A v astal'nom, liubimaja gazeta, vsio xorosho, vsio xorosho

sudmaliai

sudmaliai portretas
Vienas susiktas plikis,berods vagnorius, panasias nesamones paiste 1998 metais,kaip buvo zinom visi...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš patrankų – į šešėlius
    Iš patrankų – į šešėlius

    Ministrų kabinetas subūrė naują kovos su šešėliais kariauną. Šįsyk į kovos lauką ištrauktos stambiausio kalibro patrankos: Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Nacionali...

  • Ne taip supratote
    Ne taip supratote

    Londono olimpinės žaidynės. 2012-ieji. Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai apkaltinami, esą vienos ar dviejų rankų pakėlimas po plojimo yra nacių saliutas. Jie iškart viešai išplatina pareiškimą, kuriuo atsiriboj...

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    13
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
Daugiau straipsnių