Nerimas dėl Rusijos ekonomikos – perdėtas

Rusijos ekonomikos augimas, pastaraisiais metais siekęs 3-4 procentus, šių metų pirmąjį pusmetį beveik sustojo. Šis faktas sulaukė audringos ekonomistų ir žiniasklaidos reakcijos, kurią nesunku būtu pavadinti padėties dramatizavimu. Taip, Rusijos ekonomika suklupo, tačiau nėra prie bedugnės krašto – daugumos Rusijos makroekonominių rodiklių Europos valstybės galėtų pavydėti. Tuo tarpu galimo jos ekonomikos nuosmukio Lietuvos gamintojai gali ir nepajusti.

Kone tiksliausiai Rusijos būklę neseniai apibūdino savaitraštis „The Economist“: „Rusija yra snaudžianti gamtinių išteklių maitinama kleptokratija, kurios klientai nusisuka į skalūnų dujas“. Net 48 proc. viso Rusijos eksporto sudaro nafta, o dar 19 proc. – gamtinės dujos. Tai, kad naftos vartojimas pasaulyje artėja piko link, o gamtines dujas gana sėkmingai pakeičia skalūnų dujos, Rusijos ekonomikai nežada nieko gero. Tačiau tai nėra katastrofa – šiuos gamtinius išteklius Rusija ir toliau eksportuos, tik, tikėtina, už mažesnę kainą.

Teigiamas Rusijos ekonomikos vertinimas yra žongliravimas nuodingomis gyvatėmis užrištomis akimis, tačiau būkime objektyvūs – dauguma šios šalies makroekonominių rodiklių prielaidų dideliam nerimui nesukuria. Rusijos skola siekia tik 10 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra viena mažiausių pasaulyje. Palyginimui – Lietuvos skolos rodiklis siekia 40 proc. BVP, o daugumos išsivysčiusių pasaulio valstybių yra artimas 100 proc. BVP.

Net sumažėjus naftos kainoms, šiemet Rusijos biudžetas išlieka subalansuotas, o einamosios sąskaitos perteklius, nors mažėja, bet vis dar siekia 3 proc. BVP. Nedarbo lygis pastaruosius ketverius metus mažėjo ir tik šiek tiek viršija 5 procentus.

Rusijai daugiausiai problemų sukėlė gamtinių išteklių paklausos ir kainų sumažėjimas, per griežta monetarinė politika, taikyta bandant suvaldyti per didelę infliaciją, bei nepakankamos investicijos. Rusijos ekonomikos potencialą slopina senai žinomos struktūrinės problemos, atbaidančios vidaus ir užsienio investicijas – per didelis reguliavimas, korupcija, neįgalios institucijos. Šioje srityje nieko naujo.

Vis tik Rusija turi nemažai priemonių, galinčių stabilizuoti ekonomiką trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Turėdama itin mažą skolą ir 4 proc. BVP siekiantį Nacionalinį turto fondą, greičiausiai ji padidins valstybines investicijas ir kitomis fiskalinėmis priemonėmis skatins vidaus paklausą. Šią vasarą Rusijos centrinio banko vairą perėmė Elvira Nebullina, kuri jau pradėjo keisti monetarinės politikos kryptį – pinigų pasiūla Rusijoje didės, o palūkanos tikriausiai mažės.

Kodėl Rusijos ekonomikos stagnacija ar net lengva recesija neturėtų kelti rimtų baimės priepuolių Lietuvos gamintojams? Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija nėra tokia svarbi Lietuvos pramonės įmonėms, nei neretai bandoma parodyti. Nors beveik penktadalis viso Lietuvos eksporto tenka būtent Rusijai, ir pagal šį rodiklį ji yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, didžioji dalis į Rusiją išvežamų prekių yra pagamintos ne Lietuvoje, o tiesiog reeksportuojamos. Tik mažiau nei 5 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijai ir pagal šį rodiklį tai yra daug mažiau mums svarbi šalis.

Antra, Lietuvos įmonės sugeba didinti užimamą rinkos dalį net tuomet, kai ši ekonomika neauga. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį, kai Rusija stagnavo, Lietuvos eksportas į ją išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Apskirtai, šiuo metu Lietuvos eksportas yra 50 proc. didesnis nei buvo 2008 metų pradžioje, nepaisant to, kad daugumos eksporto partnerių ekonomikos į prieškrizinį lygį dar nesugrįžo.  Akivaizdu, kad svarbiau yra ne eksporto rinkų augimas, o Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti ir didinti užimamą rinkos dalį.

Daug pavojingesnė Rusijos ekonominių problemų pasekmė galėtų būti praeityje jau taikytos importo iš Lietuvos apribojimo priemonės. Pavyzdžiui, maisto produktuose „randant“ neleistinų medžiagų. Tačiau po to, kai šiemet Rusija tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, tokio grubaus protekcionizmo priemonių apraiškų turėtų būti mažiau.

Rusija turi daug rimtų problemų – asmens ir žodžio laisvės suvaržymai, demokratijos deficitas, aukštas korupcijos lygis, gajus nepotizmas ir protekcionizmas. Visa tai galėtų privesti prie visuotinių neramumų ir politinio režimo pasikeitimo, kas iš esmės sukrėstų ir visą Rusijos ekonomiką. Tačiau toks scenarijus yra ilgalaikė rizika, dėl kurios nerimauti, o juo labiau  prognozuoti, kada ji galėtų virsti realybe, yra bergždžias reikalas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

2

2 portretas
A v astal'nom, liubimaja gazeta, vsio xorosho, vsio xorosho

sudmaliai

sudmaliai portretas
Vienas susiktas plikis,berods vagnorius, panasias nesamones paiste 1998 metais,kaip buvo zinom visi...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rinkis skurdą lietuvišką
    Rinkis skurdą lietuvišką

    Praėjo Tarptautinė kovos su skurdu savaitė. Politikai maudėsi savo dosnumo spinduliuose prieš TV kameras, rodos, rungtyniavo, kuris skaudesnį smūgį suduos skurdui makaronais. Ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kruopų indėlį nepriteklių k...

    3
  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    7
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
Daugiau straipsnių