Nereikia mums bijoti imigrantų

Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją.

Mūsų valstybę slegia puokštė demografinių problemų, tokių kaip sparčiai mažėjantis gimstamumas, jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų emigracija, spartus visuomenės senėjimas.

Didesnis imigrantų skaičius galėtų palengvinti šių problemų sprendimą.

Jei ir nuspręstume, kad imigrantų didėjantys srautai mums neteiks naudos, o tik sukels papildomų rūpesčių, mes tam kelio neužkirsime.

Su šiandienėmis pasaulinės globalizacijos tendencijomis tai neišvengiama. Tik klausimas – koks imigrantų kontingentas Lietuvoje bus dominuojantis.

Ar pabėgėliai iš karo draskomų šalių, ar darbo imigrantai iš ekonomiškai silpnesnių šalių, ar dominuos musulmoniško tikėjimo, ar artimesni mūsų tikėjimui imigrantų srautai.

Tam reikia ruoštis iš anksto, žinoti, kokį kelią mes pasirinksime, kaip integruosime būsimus piliečius į valstybę. Ar tai bus labiau pilietinio nacionalizmo, kai valstybė gauna politinį legitimumą iš politiškai aktyvios visuomenės dalies, ar labiau kultūrinio nacionalizmo kelias, kai valstybingumo pagrindu laikoma kultūrinės šaknys: kalba, religija, papročiai.

Turbūt vieni ryškiausių pilietinio nacionalizmo pavyzdžių vykdant imigracinę politiką yra Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Kur, mano nuomone, imigrantams sudaromos idealios sąlygos gyventi savo įprastinį gyvenimą kaip ir istorinėse tėvynėse, išlaikant savo papročius, tradicijas bei etniškumą.

Prancūzai, mano nuomone, pasirinko kitą kelią sėkmingai derindami pilietinio ir kultūrinio nacionalizmo principus ir paversdami imigrantus ne į prancūzus, bet į Prancūzijos piliečius, kuriems privalu laikytis visiems valstybės piliečiams priimtinų normų ir susitarimų dėl bendro gyvenimo šalyje.

Mano nuomone, tai teisinga, nes jei valstybė neturi savo šaknų, t.y. tradiciškai susiformavusių kultūrinių tradicijų, tuomet ganėtinai lengvai prigyja naujos (tradicijos) ir nebūtinai geresnės. Aišku, svarbiausia, kad išliktų laisva tolerantiška piliečių visuomenė, kad tradicijos, etninis ir kultūrinis paveldas neužgožtų žmogaus laisvės bei lygybės.

Kiekvienoje šalyje istoriškai formuojasi kultūrinės ir vertybinės skalės. Kartais jos yra kardinaliai skirtingos.

Pavyzdžiui, durų atidarymas ir moters praleidimas į priekį Skandinavijoje nėra mandagumo ženklas, greičiau bus įvertintas kaip moters sumenkinimas, o Pakistane moters prašymas vyro arba vyresniojo brolio leidimo išvykti į užsienį nieko nestebina taip pat kaip ir žmonių plakimas lazdomis per padus miesto aikštėje už padarytus nusižengimus.

Mano nuomone, mes turėtume būti tiesiog savimi, toliau nuosekliai puoselėti savo nacionalinį identitetą išlaikydami nacionalinį tapatumą, siekdami ekonomiškai bei politiškai stiprios Lietuvos valstybės ir priimti į savo šalį visus imigrantus, kuriems šie siekiai ir tikslai priimtini.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PRANUI

PRANUI portretas
NE IŠDULKINTAS IŠ LAIVYNO O IŠPIRDOLINTAS

Antanas

Antanas portretas
Ar labanas jaui surado imigrantų koncesininkų krovininei prieplaukai.ar ši kap ir jo keleivinės prieplaukos sudūlės nepradėjusios veikt

JA

JA portretas
Už imigrantus labiau reikia bijot tokių labanausku
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    7
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
Daugiau straipsnių