Nereikia mums bijoti imigrantų

Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją.

Mūsų valstybę slegia puokštė demografinių problemų, tokių kaip sparčiai mažėjantis gimstamumas, jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų emigracija, spartus visuomenės senėjimas.

Didesnis imigrantų skaičius galėtų palengvinti šių problemų sprendimą.

Jei ir nuspręstume, kad imigrantų didėjantys srautai mums neteiks naudos, o tik sukels papildomų rūpesčių, mes tam kelio neužkirsime.

Su šiandienėmis pasaulinės globalizacijos tendencijomis tai neišvengiama. Tik klausimas – koks imigrantų kontingentas Lietuvoje bus dominuojantis.

Ar pabėgėliai iš karo draskomų šalių, ar darbo imigrantai iš ekonomiškai silpnesnių šalių, ar dominuos musulmoniško tikėjimo, ar artimesni mūsų tikėjimui imigrantų srautai.

Tam reikia ruoštis iš anksto, žinoti, kokį kelią mes pasirinksime, kaip integruosime būsimus piliečius į valstybę. Ar tai bus labiau pilietinio nacionalizmo, kai valstybė gauna politinį legitimumą iš politiškai aktyvios visuomenės dalies, ar labiau kultūrinio nacionalizmo kelias, kai valstybingumo pagrindu laikoma kultūrinės šaknys: kalba, religija, papročiai.

Turbūt vieni ryškiausių pilietinio nacionalizmo pavyzdžių vykdant imigracinę politiką yra Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Kur, mano nuomone, imigrantams sudaromos idealios sąlygos gyventi savo įprastinį gyvenimą kaip ir istorinėse tėvynėse, išlaikant savo papročius, tradicijas bei etniškumą.

Prancūzai, mano nuomone, pasirinko kitą kelią sėkmingai derindami pilietinio ir kultūrinio nacionalizmo principus ir paversdami imigrantus ne į prancūzus, bet į Prancūzijos piliečius, kuriems privalu laikytis visiems valstybės piliečiams priimtinų normų ir susitarimų dėl bendro gyvenimo šalyje.

Mano nuomone, tai teisinga, nes jei valstybė neturi savo šaknų, t.y. tradiciškai susiformavusių kultūrinių tradicijų, tuomet ganėtinai lengvai prigyja naujos (tradicijos) ir nebūtinai geresnės. Aišku, svarbiausia, kad išliktų laisva tolerantiška piliečių visuomenė, kad tradicijos, etninis ir kultūrinis paveldas neužgožtų žmogaus laisvės bei lygybės.

Kiekvienoje šalyje istoriškai formuojasi kultūrinės ir vertybinės skalės. Kartais jos yra kardinaliai skirtingos.

Pavyzdžiui, durų atidarymas ir moters praleidimas į priekį Skandinavijoje nėra mandagumo ženklas, greičiau bus įvertintas kaip moters sumenkinimas, o Pakistane moters prašymas vyro arba vyresniojo brolio leidimo išvykti į užsienį nieko nestebina taip pat kaip ir žmonių plakimas lazdomis per padus miesto aikštėje už padarytus nusižengimus.

Mano nuomone, mes turėtume būti tiesiog savimi, toliau nuosekliai puoselėti savo nacionalinį identitetą išlaikydami nacionalinį tapatumą, siekdami ekonomiškai bei politiškai stiprios Lietuvos valstybės ir priimti į savo šalį visus imigrantus, kuriems šie siekiai ir tikslai priimtini.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PRANUI

PRANUI portretas
NE IŠDULKINTAS IŠ LAIVYNO O IŠPIRDOLINTAS

Antanas

Antanas portretas
Ar labanas jaui surado imigrantų koncesininkų krovininei prieplaukai.ar ši kap ir jo keleivinės prieplaukos sudūlės nepradėjusios veikt

JA

JA portretas
Už imigrantus labiau reikia bijot tokių labanausku
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš patrankų – į šešėlius
    Iš patrankų – į šešėlius

    Ministrų kabinetas subūrė naują kovos su šešėliais kariauną. Šįsyk į kovos lauką ištrauktos stambiausio kalibro patrankos: Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Nacionali...

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    12
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

Daugiau straipsnių