- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdoma įmonė "Lietuvos geležinkeliai" gavo 28 mln. eurų baudą už tai, kad buvo nuardyti bėgiai iš Mažeikių, kur įsikūrusi naftos perdirbimo gamykla, į Latvijos miestelį Rengę. Šio skandalo nebūtų buvę, jeigu "Mažeikių nafta" nebūtų privatizuota.
Šiek tiek istorijos: 1999 m. tuometė Lietuvos valdžia su konservatoriais priešakyje pasirašė sutartį su amerikiečių bendrove "Williams International" dėl "Mažeikių naftos" pardavimo. Nuo 2002 m. įmonę valdė Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio koncernas "Yukos", o 2006 m. "Mažeikių naftos" pagrindiniu akcininku tapo Lenkijos koncernas "PKN Orlen".
Dabarties aktualijos: skandalas dėl nuardytų bėgių kilo dėl to, kad Lietuva, galima sakyti, pagrįstai siekė, jog jos teritorijoje veikiančios naftos perdirbimo gamyklos ("Mažeikių naftos") gaminami produktai būtų kraunami per valstybinį uostą (Klaipėdą) ir vežami valstybiniu transportu ("Lietuvos geležinkeliais"). Nelabai aišku, kodėl Lietuva turėtų būti suinteresuota "Mažeikių naftos" produkciją vežti per Latviją? Nelogiška. Šiuo atveju, kaltinimai buvusiai ir esamai "Lietuvos geležinkelių" vadovybei ar jų buvusiems bei esamiems globėjams valdžioje nepagrįsti. Kad ir kaip būtų, liūto dalis už pervežimus uždirbtų pinigų atiteko šalies biudžetui.
Esmė: suinteresuotas kuo greičiau ir kuo pigiau vežti krovinius yra "Mažeikių naftą" valdantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen". Kaip ir kiekviena stambiojo kapitalo įmonė, o dar ir iš užsienio, "PKN Orlen" siekia uždirbti kuo daugiau pelno. Ir Lenkijos koncernui Lietuvos ekonominiai interesai, švelniai tariant, neįdomūs. O kodėl turėtų būti įdomūs?
Išvada yra paprasta: Europos Komisijos paskirtą baudą sumokėsime dėl to, kad anksčiau Lietuvą valdę politikai perleido valstybės įmonę "Mažeikių nafta" užsienio kapitalui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...