Neišmoktų pamokų grimasos

Tiesą sakant, pastarieji įvykiai Lietuvoje nelabai stebina. Net vadinamasis diplomatų plepumo skandalas.

Tiesą sakant, pastarieji įvykiai Lietuvoje nelabai stebina. Net vadinamasis diplomatų plepumo skandalas.

Galėtume į visa tai mostelėti ranka, jeigu pats užsienio reikalų ministras to reikalo nebūtų pavadinęs provokacija.

Manęs visiškai nedomina, ar diplomatai, kurių pokalbiai buvo viešinami, liks valstybės tarnyboje, kad ir kaip būtų, jie turi įgiję patirties ir, ko gero, nemažai žino valstybės vidaus ir užsienio politikos paslapčių.

Mane domina kitkas: etinė šio reikalo pusė. Diplomatai yra ne šiaip sau tarnautojai. Jiems patikėta atstovauti Lietuvos Respublikos interesams užsienyje. Kitaip sakant, jie yra elitas, žmonės, turėję paprastiems mūsų valstybės piliečiams būti pavyzdžiu, kaip reikia kalbėti, elgtis.

Paskelbtuose įrašuose išgirdome pribloškiamą kalbos manierą, apkalbas, niekaip nederančias valstybės tarnautojams. Žmonės, gerbiantys savo profesiją, valstybę, kuriai jie atstovauja, tokios retorikos sau niekaip negalėtų leisti.

Taip jau susiklostė, kad pastaruoju metu Klaipėdoje amžinybėn iškeliavo keletas iškilių miestiečių. Jie savęs netapatino su aukštuomene, miesto rinktine publika. Tačiau jų gyvenimas, darbas, itin didelė pagarba profesijai, vertybės buvo tie kriterijai, žavėję daugelį ne tik klaipėdiečių, bet ir Lietuvos žmonių.

Štai ką tik neseniai išėjo aktorius, režisierius, dailininkas, poetas Bronius Gražys. Jo talento, ko gero, būtų užtekę keliolikai žmonių. Jis viską sutalpino savyje ir dosniai dalijo aplinkiniams.

Tikriausiai jis nežinojo, kas yra neapykanta, melas. Ir dar tais gūdžiais tarybiniais laikais, kai jis dar statė spektaklius Klaipėdos dramos teatre, pamenu, kaip tą žmogų talžė kritikai.

O jis nesiskundė, nekeikė, nerėkė, neprieštaravo. Ir kai mudu kalbėdavome, B.Gražys šypsojosi liūdnomis akimis ir glostė smakrą.

Prisimenu dažnai tą epizodą ir svarstau, kokios stiprybės reikia turėti, kad būtum didesnis už galingas vidutinybes? Neieškojo kaltų, jis tiesiog save dalijo kitiems. Taiklūs ir šilti eilėraščiai, tokia pat šiluma persmelkti paveikslai, dosnus savo žinių dalijimas studentams, aplinkiniams. Visada žinojo, kur turi būti.

Ir kai Atgimimo laiku virš Muzikinio teatro bokšto kėlė lietuvišką trispalvę, dabar jau šviesaus atminimo B.Gražys skaitė savo eilėraštį. Jis tiesiog buvo puikus tarnystės Lietuvai pavyzdys.

Man atrodo, kad Klaipėda iki šiol nelabai suvokia, ką prarado.

O šviesaus atminimo gydytoja Violeta Baravykienė... Nepaprastai tauri ir tragiška asmenybė. Ji labai džiaugėsi radusi tėvo kapą Sibiro šiaurėje. Man rodė nuotrauką. Ten ji yra prie paminklo, kuriame įrašyta tėvo pavardė. Gal ir tą kovotojos būdą ji paveldėjo iš jo? Ligoniai, jos vaikai buvo toje pačioje gretoje. Ir netgi būdama sunkios ligos patale, ant palangės ji turėjo savo vaikų nuotraukas. Jie buvo jos atspara. Jos ligoniai, Tuberkuliozės dispanseris, klastingos ligos, kurioms ji atidavė visas savo jėgas, buvo didelė dalis jos gyvenimo.

Negirdėjau, kad ji būtų skundusis dėl neteisingo gyvenimo. Ji visada ieškojo tiesos, visiškai netausodama savęs. Toks buvo šios moters gyvenimas, visiškai nepretenduojantis į aukštuomenę.

Ir ji su purvais nemaišė nei Lietuvos valstybės, nei vadovų.

Daugelis iki šiol tebeprisimena tremtinę, šviesaus atminimo Onutę Padvarietienę. Apie laisvės kovų dalyvius ji žinojo labai daug, rinko archyvinę medžiagą, jaunimui ir viduriniosios kartos žmonėms pasakojo apie jaunystės metus, praleistus Sibire. Ji buvo nepaprasta optimistė.

Visos tos negandos, kurias patyrėme jau nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, jai, išgyvenusiai Sibiro tremtį, buvo niekai. Laisva Lietuva buvo tie žodžiai, kuriuos ji ištardavo beveik kasdien. Ir netgi sunkumų Sibire nekeikė. Šios moters tolerantiškumas kitataučiams buvo stulbinamas. Patyrusi likimo draugų intrigas, ji sugebėjo išlikti ori, rami, laikydamasi savos tiesos. Ji liko teisi.

Aš tokius juos pažinojau. Man jie visiems laikams liko šviesūs Klaipėdos ir Lietuvos žmonės, kurie mylėjo Lietuvą savyje. Dirbo Lietuvai. Kaip mokėjo, kaip galėjo. Lietuva jiems visada buvo atramos taškas.

Visokių žmonių per tuos metus matėme prie valstybės vairo. Bet tie žmonės ėjo ir nuėjo sau, o Lietuvos valstybė liko. Lietuvos Respublikos piliečiai liko taip pat. Tad kodėl negalima mokytis kilnių poelgių iš kilnių žmonių?

Geros manieros – tarsi lobis. Retai apčiuopiamas, o dar rečiau suvokiamas.

Man yra tekę bendrauti su Austrijos, Vokietijos ambasadoriais. Turėjau reikalų ir su Lietuvos ambasadoriais Vokietijoje. Tas bendravimas skiriasi, kaip dangus nuo žemės. Pamokas, kai atstovaujama Valstybei, kuri yra ir tavo Tėvynė, reikia kartoti, idant suprastum, jog žodis, išskridęs žvirbliu, visada grįžta jaučiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
Daugiau straipsnių