- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Pirmasis prezidento rinkimų turas Turkijoje tapo gera proga įsitikinti seno posakio apie visa apimančius rytietiškus subtilumus aktualumą. Didesni ir mažesni ekspertai, kurie kartodami svetimus naratyvus valdžioje užsibuvusį Recepą Tayyipą Erdoğaną vadina diktatoriumi ir priskiria jį putiniško politiko tipui, galėjo įsitikinti savo mąstymo seklumu.
Tikrieji diktatoriai ne tik laimi pirmajame ture – jie potencialius oponentus nuodija, suima prie Vyriausiojo rinkimų komisijos slenksčio ar neleidžia pašokti aukščiau vienženklio rinkėjų skaičiaus. Nors rinkimų kampanija Turkijoje skyrėsi nuo to, kas demokratiniame pasaulyje laikoma demokratiška – opozicinių žiniasklaidos laukas nuo nepriklausomų kanalų per R. T. Erdoğano valdymo metus buvo gerokai pravalytas, o valdžia galėjo veik neribotai naudotis administraciniais resursais, pavojingai minimali du dešimtmečius aukščiausioje valdžioje esančio politiko persvara aiškiai parodo: balsavimas buvo tikras. Net jei ir galėjo koks biuletenis pasiklysti, tikrų diktatūrų piliečiai apie tokius rinkimus net svajoti nedrįstų.
Net jei ir galėjo koks biuletenis pasiklysti, tikrų diktatūrų piliečiai apie tokius rinkimus net svajoti nedrįstų.
Gerokai sutrikę turėjo būti ir tie, kas nuotaikas Turkijoje matavo Vakarų visuomenei subalansuotais termometrais. R. T. Erdoğano nesužlugdė nei korupciją ir valdymo ydas geriau už šimtu tiriamosios žurnalistikos asų apnuoginęs žemės drebėjimas, nei infliacija. Teoretikų lūkesčiai, kad ekonominių sunkumų patiriantys turkai strimgalviais rinksis pokyčius, buvo perdėti. Viena vertus, kol kas kritinė masė turkų netiki, kad Kemalis Kılıçdaroğlu išspręs daugiapakopes ekonomikos lygtis. Kita vertus, akivaizdu, kad R. T. Erdoğanui pavyko sukurti ne tik klasikinėje diktatūroje įprastą „mažą žmogų“ užtariančio lyderio įvaizdį – trapų, todėl reikalaujantį stiprios administracinio aparato pagalbos ir neišsemiamo valstybės biudžeto. Jis pasiūlė unikalios receptūros vertybių mišinį iš islamo ir turkiško nacionalizmo, antivakarietiškus ingredientus palikdamas tik kaip prieskonį, kurį galima ir pamiršti, jei reikia rinktis tarp pragmatiškos taikos ir nepopuliaraus agresoriaus ar pri(si)minti narystės NATO privalumus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
