Neaiškios žinios iš Miuncheno

Pavyzdžiui, dienraščiui „Nürnberger Nachrichten“ atrodė, kad „ši konferencija buvo grynas nusivylimas. Jos rengėjai mielai lepinasi didžiųjų spindesy, tačiau kaip tik jų šįkart akivaizdžiai pristigo.

Neatvyko nei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nei jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas, nei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas“, skundėsi Niurnbergo laikraštis.

Tačiau Hanoverio „Allgemeine“ čia nematė jokios bėdos. „Pasaulyje vis didėjant neprognozuojamumui, vis labiau trūkstant skaidrumo ir negalint numatyti įvykių bei poslinkių eigos, kaip niekada anksčiau svarbu, kad valstybių vairininkai, diplomatai, mokslininkai iš viso pasaulio susieitų ir vieni su kitais komunikuotų.

Juk per šaltąjį karą ne paskutinėje vietoje veiksmingi kontaktai, puoselėjami žemesniame nei aukščiausių valstybės vadovų lygyje, buvo tai, kas leido stebėti ir sumažinti atominio karo pavojų“, – teigė Hanoverio dienraštis.

Apie „vis labiau nenumatomą ir krizių kankinamą pasaulį“ užsiminė ir nacionalinis, Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“. Jo žodžiais, „nepadeda tai, kad ekonomiškai galingiausia Europos valstybė leidžia sau prabangą net pusę metų apsieiti be veiksmingus sprendimus priimti galinčios vyriausybės.

Miunchene buvo aiškiai jaučiamas pasaulio bendrijos nusistebėjimas Vokietija, kuriai atrodo rūpi tik ji pati“.

Heseno žemės Fuldos miesto dienraštis „Fuldaer Zeitung“ atkreipė dėmesį į užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio žodžius, kad Vokietija yra „vegetarė mėsėdžių pasaulyje, kuriai netgi trūksta operatyvių peilių ir šakučių. Miunchene daug kalbėta apie grėsmes, tačiau jokių realių sprendimų joms sumažinti nerasta. Jeigu tai nepasikeis, tai vegetarams gali greitai ateiti laikas pasodinti paskutinę obelaitę“.

Anot Švabijos dienraščio „Heilbronner Stimme“, dėl konferencijos „vėl gali pasidžiaugti vienas tarptautinis žaidėjas, kuris nesėdėjo kartu su kitais prie politinių derybų stalo – tai ginklų pramonė. Nėra jokios alternatyvos tam, kad būtų sustiprinta karinė plotmė, apsiginklavimas, net ir Vokietijoje“.

Freiburgo laikraščio „Badische“ žodžiais, „retai kada tonai tarptautiniame susitikime buvo tokie suirzę, retai kada veikėjai tokie kurti proto balsams, o ir proto balsai retai kada buvo tokie silpni“.

„Tarp svarbiausiųjų klausimų Miunchene buvo Europos Sąjungos gynybos politikos stiprinimas, – teigė Oslo dienraštis „Aftenposten“. – O pagrindinė priežastis, kodėl čia reikia stiprinti Europos vaidmenį, yra nesaugumo pojūtis, kylantis būtent iš D. Trumpo. Juk niekas nežino, ko tikrai rimtu atveju dar vertos NATO saugumo garantijos.“

Prahos dienraštis „Pravo“ klausė: „Ką Europai daryti, jei ji nebegalės taip stipriai pasikliauti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis?“ Ir atsakė, jog kelias į strateginį Europos savarankiškumą ir patikimą karinę stiprybę yra erškėčiais klotas ir brangus.

„Be to, šiandien Europos Sąjunga stovi prieš dar vieną itin sunkų klausimą: ką daryti su Rusija, kuri vėl yra įtakinga žaidėja Artimuosiuose Rytuose? O kur dar Kinija, kurios modelis darosi įdomus Azijai, Afrikai, Artimiesiems Rytams ir Lotynų Amerikai?

Ir visa tai tokioje situacijoje, kurioje vakarietiškas modelis nešamas į karstą. Čia ir yra didžiausioji grėsmė“, – darė išvadą Čekijos sostinės laikraštis.

Maskvos dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pastebėjo, kad ir Rusija, ir Vakarai vykdo labai neefektyvią užsienio politiką. Abi pusės norėtų viena su kita derėtis, tačiau niekas nežino, kaip tai turėtų vykti. Abi šalys siekia dialogo, tačiau kiekviena tik laikydamasi savų sąlygų.

„Tai neatveria galimybės dvišaliams susitarimams. O Miuncheno konferencija šiuo atžvilgiu nieko nepakeitė“, – rašė Maskvos nepriklausomas laikraštis.

„Europa turi skirti daugiau pinigų gynybai“, – pažymėjo ir Stambulo dienraštis „Sabah“. „Nors Europos Sąjunga nėra alternatyva NATO, ji vis tiek privalo išsiugdyti savo gynybos pajėgas“, – rašė Turkijos laikraštis.

Miuncheno saugumo konferencijoje per daug žvanginta ginklais, įsitikinęs anglakalbis Teherano laikraštis „Iran Daily“. Jis juokingu šmeižtu pavadino Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo šalininkų propagandą, kad Iranas esąs terorizmo ramstis.

„Juk Irano islamiškoji respublika stovi pačiose pirmosiose kovos su teroristais Irake ir Sirijoje linijose. Todėl negalima nekreipti dėmesio į šią šmeižimo kampaniją didžiausioje pasaulio saugumo konferencijoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareikalavo, kad švelnindama globalinius konfliktus  Europa užimtų kitą nei Jungtinių Amerikos Valstijų kursą. Ateityje Europos lauks sunkūs sprendimai. Europiečiams reikės stipriau nei ligi šiol reaguoti į Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų karą kurstančią politiką“, – rašė Irano sostinės dienraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.