Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos siūlo Lietuvos Respublika pedagogams. Apie lokautą, masinį darbuotojų atleidimą, negalime kalbėti, nes švietimo profsąjungos nepateikė jokių reikalavimų darbadaviams, kurių jie negalėtų įgyvendinti, be to, pagal šakinę kolektyvinę sutartį jos tyliai perėjo į valdančiosios daugumos pusę. Vadinasi, pagal elementarią Konstitucijos logiką mokytojų derybinės pozicijos dėl ateinančių metų atlyginimo susilpnėja. Kita vertus, į viešąją erdvę transliuojama negatyvi žinia. Trečdalis mokytojų yra... nedrįstu pabaigti šio sakinio. Tai akivaizdi Švietimo ir mokslo miniterijos viešųjų ryšių klaida, nes paaiškinimo, kad mokytojų yra daugiau nei mokinių jau nepakanka.

Etatinio mokytojų apmokėjimo idėja turi savito žavesio, nes bandoma iš karto nušauti tris kiškius. Pirma, bandoma smogti iš pagrindų ir sunaikinti nuo seno puoselėtą pusvelčiui dirbančio mokytojo įvaizdį, prie kurio sukūrimo prisidėjo švietimo profsąjungos. Kita vertus, mokytojų atlyginimų klausimas yra seniai tapęs politinės kovos įrankiu, kuriam sėkmingai pateikiamas kontrargumentas – ugdymo kokybė. Dėl to reikalingas sprendimas, kuris suderintų aukštus ugdymo kokybės siekius su konkurencingais atlyginimais ir padėtų tašką užsitęsusioms diskusijoms.

Antras, toliau diegiami rinkos ekonomikos principai mokykloje, ugdomosios veiklos efektyvumo didinimas naudojant finansinius svertus ir konkurencijos tarp mokytojų skatinimas. Čia verta stabtelėti ir atsiversti Ernesto Gelnerio knygą "Tautos ir nacionalizmas" bei išgirsti ten išsakytą mintį: "Kai kurie labai iškilūs dėstytojai ir tyrinėtojai gal ir gali būti vieninteliai ir nepakeičiami, bet vidutinis profesorius ir mokytojas gali būti pakeistas kuo nors kitu iš už dėstomos profesijos ribų kuo lengviausiai ir dažnai mažai ką, jeigu iš viso ką nors, prarandant". Vadinasi, verta užduoti paprastą, bet svarbų klausimą, ar standartizuotam bendrajam išsilavinimui reikalingi aukštos kvalifikacijos mokytojai, kuriuos turi išugdyti ir privilioti konkurencinė aplinka? Dar vienas pastebėjimas, kaip dirbti jaunam gabiam mokytojui, jei nuolatos bandoma supriešinti standartizuotą ugdymą su kūrybiškumu ir gyvenimu? Tokios diskusijos sudaro įspūdį, kad padangų montavimas neturi nieko bendra su labai konkrečiais techniniais reikalavimais. Situacijos dramatizmas slypi tame, kad jaunas  ir patirtį turintis mokytojai pradeda konkuruoti dėl didesnio atlyginimo neturėdami aiškių veiklos taisyklių arba jos nuolat yra kritikuojamos ar peržiūrimos.

Vertybių ugdymas yra sudėtingas kultūrinis procesas, kurio neįmanoma sudėti nei į 800 ar 1000 darbo valandų per metus.

Trečias, atkurti ar sukurti mokytojo profesijos prestižą. Siūlau mesti į šalį dokumentus apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą ir pasižiūrėti filmą "Moters kvapas" ("Scent of a women", 1992). Kviečiu įdėmiai paklausyti leitenanto Frenko kalbos (aktorius Al Pacinas), kuri skamba filmo pabaigoje. Ši kalba atkreipia dėmesį į vieną svarbų dalyką, kurį pamiršome visose diskusijose apie ugdymo kokybę, – vertybes. Ką reiškia XXI a. klausyti sąžinės balso, vadovautis garbės ir orumo principais bei ginti savo įsitikinimus? Dėl to Al Pacinas ir gavo "Oskarą" kaip geriausias 1993 m. aktorius, nes įtaigiai atsakė į šį klausimą.

Jei šis filmas neįtikina, pažiūrėkime kitą – "Ratai" ("Cars", 2006). Kas Žaibą Makvyną išmoko sudėtingiausių sportinio vairavimo paslapčių ir džiaugtis gyvenimu? Surūdijęs vilkikas Brolis, sunkią traumą patyręs lenktynininkas Hornetas Hadsonas ir kajera nusivylusi Poršė. Kad ir kokie būtų pagrindinių herojų gyvenimų posūkiai, tačiau jie lieka ištikimi bendražmogiškoms vertybėms, kurios nėra išmatuojamos šlovingomis pergalėmis. Ar Žaibo Makvyno tobulėjimą Radiatoriškėse galima išmatuoti valandomis?

Nepatinka tokia ugdymoji veikla, pasižiūrėkime animacinį filmą "Kung Fu Panda"(2008) ir pabandykime atsakyti į klausimą, kaip panda Po nugali savo svarbiausią priešininką Tai Lungą. Atsakymas slypi ne meistro Šifu mokymo metodų ir programos ar darbo apmokėjimo tvarkos kritikoje, o klausime "kas aš esu", į kurį padeda atsakyti šeima ir bičiuliai.

Vertybių ugdymas yra sudėtingas kultūrinis procesas, kurio neįmanoma sudėti nei į 800 ar 1000 darbo valandų per metus. Tą patį galima pasakyti ir apie mokytojo profesijos prestižą.

Visuotinis raštingumas ir teisė į išsilavinimą yra modernaus pasaulio vertybės, kurios maištus pavertė revoliucijomis, o dar vėliau revoliucijas – peticijų, susirinkimų ir streikų teise pagrįstais protestais. Šiandien valdančiosios daugumos deleguota švietimo ir mokslo ministrė bei jos komanda neapgalvotai skubėdama kelią nerimą tarp mokytojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Tai tikrai nėra jokia reforma su teigiamomis pasekmėmis, o tik pasirodymas, kad kažką daro, bet nelabai įsivaizduoja, kur tai nuves. O bus tik daug sumaišties, nepasitenkinimo dėl dar mažesnių algų, didėjančio popierizmo, gilėjančios korupcijos pagal principą: myliu- nemyliu. Kaip minėjo vienas veikėjas, laimės tik 5% mokytojų, o visi kiti liks nusivylę.(Pagal statistiką 95% dirba nepilnu krūviu jau dabar). Toks chaotinis, pasirodomasis su visokiais reikalavimais ir visiška kontrole paremtas darbas už žadamą mizerišką atlygį ne tik nepritrauks naujų mokytojų, bet išstums iš mokyklos pačius kantriausius, pasišventusius vaikams mokytojus- specialistus. Netrukus reikės ieškoti, kad mokytų bet kas "renkuosi mokyti", po kelių mėn. kursų, reginių ir renginių organizatorių vaikams linksminti, o ir tų nebus daug. Labai norėčiau, kad ta liūdna švietimo perspektyva nepasitvirtintų, bet buldozeris jau užsuktas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Testas visažiniams
    Testas visažiniams

    Antrieji po naujausios Maidano revoliucijos vykę Ukrainos prezidento rinkimai mūsuose sulaukė daugiau dėmesio nei balsavimas kokioje Europos valstybėje ar JAV. ...

    3
  • Trijų greičių Lietuva
    Trijų greičių Lietuva

    Viena girta moteris pagimdė girtą kūdikį. Dar viena iki sąmonės įmirkusi be penkių minučių gimdyvė atvežta į ligoninę. Bet kuris žmogus pasakys, kad tai – siaubas. O tokių reiškinių po Ramūno Karbauskio ir A ...

    1
  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    18
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    11
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    10
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    4
Daugiau straipsnių