NATO viršūnių susitikimo rezultatai

Jungtinės Karalystės sostinės kairiųjų dienraštis „Guardian“ džiaugėsi, kad „NATO sustiprino savo rytinių narių gebėjimą apsiginti. Ir nors pirmosios reakcijos iš Maskvos pusės buvo nedraugiškos, tačiau bent jau gana santūrios.

Tai atitinka naujausius Rusijos reikalavimus dėl dialogo su Vakarais atnaujinimo. Varšuvoje 28 Aljanso šalys narės pabrėžė savo pasirengimą dialogui su Maskva ir pasitikėjimą kuriančių priemonių atgaivinimui.

Tačiau prieš ištiesiant ranką, reikėjo pademonstruoti jėgą“, – teigė Londono laikraštis. Būtent tai dar stipriau pabrėžė Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“:

„NATO privalėjo reaguoti. Aneksuodama Krymą, faktiškai inkorporuodama Rytų Ukrainą, vykdydama iš anksto nepaskelbtas karines pratybas ir pažeidinėdama gyvybei pavojingu būdu vakarinę oro erdvę Rusija jau kurį laiką pasirodo kaip agresorė.

Užtat NATO dalinių dislokavimas Lenkijoje ir NATO narėse Baltijos šalyse čia buvo logiška pasekmė. Šios šalys realiai jaučia Maskvos grėsmę.

Tai, kad Michailas Gorbačiovas prabilo apie „beveik karo paskelbimą“, sukrečia. Tačiau dar labiau šokiruoja kai kurių NATO šalių narių nuogąstavimai dėl stiprybės demonstravimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frank-Walteris Steinmeieris ankstesnę savaitę sukritikavo NATO karines pratybas rytų Europoje. O Prancūzija pirmiausia norėtų lukterėti ir siekti dialogo su Rusija.

Tačiau dabar NATO turi rodyti vieningumą ir veiksmingumą. Nesantaika ir baimė čia pila vandens ant V. Putino malūno“, – nesuabejojo Nyderlandų laikraštis. 

Skeptiškiau, bet ta pačia gaida prabilo ir Prahos dienraštis „Hospodarske noviny“: „viršūnių susitikimas atnešė tik nedidelę pažangą – į Pabaltijį ir Lenkiją bus pasiųsta apie 4000 karių.

Vis dėlto dalyko žinovai pabrėžia, jog Rusijos vakarų karinė apygarda turi apie ketvirtadalį milijono karių. Jeigu NATO nori Putinui padaryti įspūdį, ji turi padaryti daugiau“, – teigė Čekijos sostinės verslo laikraštis. 

Kaip tik to nedaryti, ragino Bairoito dienraštis „Nordbayerischer Kurier“: „NATO susitikimas priėmė nutarimus, kurie sukelia nejaukų įspūdį. Vakarų aljansas nori dislokuoti dalinius Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.

O kas bus, jeigu V. Putinas savo provokacijas tęs ar netgi paaštrins? Tada greitai galėtų įsisukti labai pavojingas smagratis“, Pabaltijį prisibijojo šiaurinės Bavarijos laikraštis.

Tačiau akcentus visai kitaip sudėliojo šiaurinės Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“: „NATO Varšuvoje ne tik nutarė sustiprinti ginkluotę savo Rytuose. Ji taip pat nusprendė atgaivinti dialogą su Rusija. Bet šis antras siekis – oi, koks painus!

Yra gerų priežasčių prezidentui V. Putinui nepalikti nė mažiausios abejonės, kad invazija į Pabaltijį pagal Krymo modelį yra visiškas tabu. Tačiau kaip tik tokių aiškių pareiškimų dėl tikslų ir užduočių Šiaurės Atlanto Santarvei NATO pastaraisiais keleriais metais pritrūkdavo,  skundėsi Osnabriuko dienraštis, vienas Vokietijos įžvalgiausiųjų.

Vėlgi abejonių pasėjo kitas Vokietijos laikraštis, šiaurinės Bavarijos „Nürnberger Nachrichten“: „NATO turi savęs paklausti, ar daliniai Rytų Europoje, „Awacs“ įspėjimo ir kontrolės sistema virš Viduržemio jūros, mokymo misijos Irake ką nors iš tiesų pakeis į gerą pusę?