Naktinis mokesčių perversmas pagal Skvernelį

Saulėtas, šiltas, netgi karštas gegužės mėnuo yra nuostabi gamtos dovana lietuje mirkstančiam lietuviui. Žmonės atitirpo, atsipalaidavo, ir tai, žinoma, būtų tikrai puiku, jei ne politinis momentas. Užplūdus šilumai, ir taip menkas tautos domėjimasis politika nukrito iki nulinės padalos.

Tai matydama Vyriausybė skuba pastatyti visuomenę prieš dar vieną pusiau naktinio mokesčių perversmo faktą. Lygiai prieš savaitę ministrų kabinetas mirtinoje tyloje patvirtino mokesčių ir pensijų reformas lydinčias įstatymų pataisas. Ką ten visuomenė – nė opozicija necyptelėjo.

Visam tam patvirtinti Seimui turėtų pakakti 25 dienų, netveria kailyje premjeras S. Skvernelis, nors su „reforma“ jis, regis, nėra supažindinęs net savos valstiečių frakcijos. Ką ten frakcijos – socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, paklaustas apie tai, iš kur rasis pinigų pensijoms, jei „Sodros“ mokesčiai bus sumažinti, atsako, kad to reikėtų klausti finansų ministro.

Beje, penkios iš tų 25 dienų, premjero duotų Seimui, jau praėjo. O karti žaibiškų mokesčių reformų patirtis primena, kad dauguma Seimo narių už naują mokesčių tvarką balsuoja įstatymų neskaitę. Taip buvo 2008-ųjų pabaigoje. Ne kitaip bus ir kaitinant aukštai pakilusiai birželio saulei.

Premjeras spirga taip, kad net su savais dėl reformų nesutaręs, ruošiasi jas prastumti opozicijos batalionais. Ekonomikos komitetui vadovaujantis socialdemodarbietis R. Sinkevičius premjerui antrina, kad nėra reikalo „užtempti“.

Ar neišlįs mūsų lepinimasis šiluma mums per gerklę po Naujųjų? Kai susidursime su naujais mokesčiais. Ką žada mokesčių reforma?

Vyriausybė žada pieno upes su riestainių krantais. Neapmokestinamos pajamos didėsiančios, socialinio draudimo įmokos mažėsiančios, netgi bus įvestos „Sodros“ lubos, sujungtos darbuotojo ir darbdavio įmokos „Sodrai“, o bazinės pensijos mokėjimas permestas į valstybės biudžetą.

O kas bus, jei pasibels nauja ekonominė krizė? Net jei krizė aplenks, ar tikrai visiems po „reformos“ bus geriau?

Bet ar gali taip būti, kad mokesčiai visiems sumažėja, o valdžia surenka mokesčių daugiau ir net pensijos padidėja? Ekonomikai augant – kodėl gi ne, įmanoma.

O kas bus, jei pasibels nauja ekonominė krizė? Net jei krizė aplenks, ar tikrai visiems po „reformos“ bus geriau?

Yra ir dar vienas klausimas: ar tai, ką siūlo Vyriausybė, nepanašu į kratinį, kurio ingredientai jokiai košei netinka, nes susideda iš ekonomikos augimo, gerų norų, per atsivėrusias čakras priimtų signalų iš kosmoso ir policininko prigimtinio noro nubausti tuos, kurie iki šiol dirbo sau?

Rimtesni ekonomistai būtent taip ir sako. Kokie „reformos“ spygliai gali daug kam išlįsti per gerklę?

Vyriausybė to nereklamuoja, bet „reformos“ tikslas yra ir panaikinti galimybę dirbti pagal verslo liudijimus ir individualią veiklą. Kitaip sakant, valdžia dešimtis tūkstančių žmonių didmenomis stumia į verslininkų nagus – dirbk pagal etatą ir priklausyk nuo darbdavio malonės! Tai reiškia, kad dešimčių tūkstančių žmonių pajamos po reformos smarkiai smuks.

Antra, reforma panaikins mokėjimus į privačius pensijų fondus, nes ką reiškia formulė 0+4+2, jei, tarkim, uždirbate 800 eurų į rankas? Tai, kad valdžia jums kilniaširdiškai leis 32 eurus iš savo kišenės pervesti į antros pakopos pensijų fondą. O kas tie „2“? Už tai, kad būsite susimokėjęs 574 eurus mokesčių, valdžia jums numes 18 eurų „subsidiją“.

Žodžiu, jokio sukčiavimo – tik rankų miklumas. Realiai į antrą pensijų pakopą mokėti neturėsite iš ko. Jūsų pensija galiausiai bus mažesnė, nei būtų pagal dabartinę tvarką.

Štai dėl ko skuba premjeras. Štai dėl ko šantažuoja Seimo saviškius ir net svetimuosius – arba priimate visą reformų paketą žaibu, arba galiu atsistatydinti.

Skubos darbą velnias gaudo. Štai prailgino Vyriausybė mokslo metus. Kas iš to išėjo?

Šnipštas išėjo. Iki prailginimo mokytojai ir tėvai dejavo, kad programos perkrautos – pamokų per daug, ir užduočių. Mokslo metus prailgino. Mokymosi programos liko tokios pat perkrautos ir jau baigtos. Dabar mokytojai suka galvas, kuo užimti per pamokas mokinius.

Dejonių tik padaugėjo. Valdžia norėjo kaip geriau – išėjo kaip visada. Ar ne tas pats laukia ir su Skvernelio mokesčių perversmu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu

Nu portretas
Niekas visuomenes neinformuoja,apie artejancius drastiskus pokycius ju gyvenimuose,nors priklausytu tai daryti,tai pon.Valatka padaro sita darba.Saunuolis !

...

... portretas
Kartais ir valkatėlei grūbas nuskyla.

Blin

Blin portretas
Prie ko čia užsakomieji straipsniai? Jei Valatka kam nepatinka, tai dar nereiškia, kad jis durnas. Kitąmet pažiūrėsim, ką tie patys komentatoriai apie naujus mokesčius cyps. O cypsim visi, nes mokesčiai mažės ir algos didės tik teoriškai. Praktiškai reikalai nepablogės tik bankams ir monopolijoms, na ir valdžiagyviams, kaip visada, o nuo paprastų žmogelių ir toliau maus ne tik paskutines kelnes, bet ir triusikus. Ba labai smalsu valdžiai patikrint, kas ten po tais triusikais yr.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    15
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių