Musulmonai, krikščionys ir tikėjimo laisvė

Šioms šv. Velykoms parinkau straipsnį iš žurnalo „American Conservative“, parašytą amerikiečio žurnalisto stačiatikio Rodo Dreherio ir pavadintą „Musulmonai, krikščionys ir tikėjimo laisvė“.

Jame jis plačiai cituoja kito žurnalisto, Peterio Beinarto, straipsnį žurnale „Atlantic“, kuriame šis skundžiasi, jog daugelis konservatyvių krikščionių (katalikų ir protestantų) nenori pripažinti tikėjimo laisvės musulmonams – tos pačios laisvės, kuria Amerikoje jie, krikščionys, džiaugiasi patys.

O iš tiesų musulmonai ir konservatyvūs krikščionys turi daug ką bendro – dažnai išpažįsta panašias vertybes, pvz., nepritaria tos pačios lyties asmenų vedyboms. Tai reiškia ne tai, kad jie būtinai homoseksualus smerkia, bet tik tai, kad jie nepriima absoliučiai visko, ką gėjų aktyvistai perša ar siūlo įteisinti.

Kaip pernai įspėjo JAV musulmonų juristas Danielius Haqiqatjou, „išreikšti bet kokį neigiamą požiūrį į homoseksualumą dabar laikoma tolygu neapykantos skleidimui, ir tokia išraiška draudžiama, boikotuojama, ji netgi gali užsitraukti teisminį persekiojimą“.

Juristas baiminasi, kad vadinamoji „islamofobija“ – islamo neapkentimas – varo Amerikos musulmonus į kairiųjų glėbį – kairiųjų, kurie iš tiesų musulmonų religinius įsitikinimus nelabai gerbia.

Anot Danieliaus Haqiqatjou, „prasidėjo tendencija iš musulmonų padaryti rasę, kad jie galėtų sau taikyti pilietinių teisių diskursą, o tai šiuo metu, kaip sakoma, „veža“.

„Jeigu gali prisistatyti kaip naujausia grupė, kuri stigmatizuojama, gali reikalauti sau pilietinių teisių – ir tai populiaru. Vis dėlto, būti musulmonu tai nereiškia būti vienos kurios rasės nariu, tai reiškia išpažinti tam tikras tiesas“, – sakė juristas.

Bet Donaldo Trumpo laikais tai daugeliui Amerikos musulmonų, matyt, nerūpi. Jie noriai palaiko tuos pažangiuosius, kurie juos gina  nuo dabartinių bandymų Amerikoje musulmonams sunkinti gyvenimą arba jų čionai išvis neįsileisti.

„Aš amerikiečių musulmonų bendrijoje nesu populiarus, – tvirtino Danielius Haqiqatjou,– nes pasisakau kai kuriais moralės klausimais, kurie dabar, – taip kai kurie mano, – nėra musulmonams itin aktualūs.“

Suprask, kad daug aktualiau jiems – nebūti žeminamiems ir persekiojamiems. Nuo savęs priminsiu, jog labiausiai šiandien musulmonus skriaudžia Islamo fanatikai.

„O krikščionys neturėtų užmiršti, ką jie su musulmonais turi bendro“, – teigia Rodas Dreheris. Jiems gali nepatikti faktas, jog Amerikoje yra musulmonų, tačiau tai šio fakto buvimo nepanaikina, ir musulmonai turi teisę į savo maldos namus.

Valstybė turi pareigą saugoti piliečius nuo pačios valstybės. Valdžia, galinti reguliuoti Dievo garbinimą ir sąžinę, gali daryti bet ką.

Kaip aiškiai pasakė teologas Russellas D. Moore`as, valdžia, kuri turi pakankamai galios uždrausti musulmonų bendrijai pasistatyti mečetę, yra valdžia, kuri turi pakankamai galios uždrausti krikščionių bendrijai pasistatyti bažnyčią.

„Jei ir kai gini religinę laisvę musulmonams, tuo pačiu ją gini ir krikščionims. Sakyčiau, – tęsia R. Dreheris, – būtų net strateginis privalumas krikščionims turėti savo pusėje kaip tik musulmonus – kadangi kairieji liberalai nenori prieštarauti mažumoms, kurioms jie pritaria.“

Jeigu sekuliarūs kairieji užsimoję ginti musulmonų teisę gyventi kaip musulmonai ne tik mečetėje, bet ir už jos ribų, tai jie turi susitaikyti su faktu, kad tie patys principai galioja ir krikščionims.

Ir jei tikintys dešinieji krikščionys nori išsaugoti savo pačių religinę laisvę, tai jie turi eiti išvien su savo tikėjimo laisvę ginančiais musulmonais. Nereikia pritarti Islamo teologijai, kad suprastum, jog Amerikoje tos teologijos atstovai turi teisę klysti.

Kaip vėl rašė Russellas Moore`as:

„Valstybė turi pareigą saugoti piliečius nuo pačios valstybės. Valdžia, galinti reguliuoti Dievo garbinimą ir sąžinę, gali daryti bet ką. Negali dėtis, kad palaikai „ribotą valdžią“, ir kartu sutikti, jog valstybė užsiiminėtų religinės praktikos ir sąžinės reguliavimu.

Visų laisvių atžvilgiu yra ribos, kaip jomis galima naudotis, ir vyriausybė įpareigota piliečius ginti nuo smurto ir žalos. Šį įsipareigojimą ji privalo  sąžiningai vykdyti. Tačiau valstybė įpareigota ginti piliečius ir nuo savęs pačios.

O atimti iš religinės bendrijos pilietines laisves yra valstybinės agresijos aktas prieš savo piliečius. Ir idėja, kad tikėjimo laisvė priklauso tik krikščiomims arba tik religinėms grupėms, kurios šiuo metu populiarios, yra ne tik doroviškai klaidinga, bet ir griauna save pačią.

Kai valdžios pareigūnai neleidžia statyti mečetės ar sinagogos vien dėl to, kad tai mečetė ar sinagoga, gali būti tik laiko klausimas, kol jie kada nors neleis statyti ir kokios nors krikščioniškos bažnyčios vien dėl to, kad ta bažnyčia sakosi atstovaujanti tikrajam Kristui arba, priešingai, nuo tokios tikrąjį Kristaus mokslą skelbiančiosios skiriasi“, – rašė evangelikų teologas R.Moore`as. Jį cituoja krikščionių ortodoksų žurnalistas Rodas Dreheris savo straipsnyje žurnalui „American Conservative“.

Nuo savęs pridursiu, kad tikėjimo laisvę reikia pripažinti visiems tikėjimams, net ir tiems, kuriems nepritari. Tik, žinoma, tai neapima laisvės tikėjimo vardu žudyti nekaltus žmones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tiesiog zmogus gerbiantis geruma

tiesiog zmogus gerbiantis geruma   portretas
visos religijos yra blogis kirsinantis pasaulio tautas kurstantis karus nusimeskit religinius pancius ..fanatizmas mulkinantis vidutinybes tai bet kuri religine bendruomene atsimerkit juk gamete laisvi nuo iliuziju

Anonimas

Anonimas portretas
Jei esi krikščionis turi gerbti ir kitą tikėjimą.Tą yra sakęs ir buvęs popiežius Paulis.Jie tiki į Dievą kitaip garbina Aachą ,kiti Būda . Tai jų Dievas.Svarbu būti sąžiningu nenusisukti nuo vargšų.Jei jis alkoholikas jis ir žmogus.Jei tu tikras krikščionis nenusisuksi ir nuo tokio.Ir bet kokį tikėjimą turim gerbti j.Mes visi Dievo vaikai.Satanizmas tai ne tikėjimas,o sekta.

Oi

Oi portretas
Tikrai "tikėjimo laisvę reikia pripažinti visiems tikėjimams"? Ir satanizmui taipogi?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    7
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių