Mūsų genuose vis dar įrašytas baimės DNR išsakyti savo nuomonę

Netrukus Lietuva įžengs į savo Nepriklausomybės 30-metį. Turėtume džiaugtis – juk toks solidus skaičius žymi brandaus kelio pradžią, žinojimą, ko nori iš savęs, aplinkinių ir drąsą žengti pirmyn be trypčiojimo vietoje.

Net paskelbėme šūkį „Drąsi šalis“. Puiku, bet ar tikrai mūsų šalis telpa į šią kategoriją? Vis dar bijome išsakyti savo nuomonę, tylomis apkalbame pažįstamus ir nedrįstame drąsiai apginti nei savęs, nei kitų, kai prie mūsų akių vyksta akivaizdžios manipuliacijos ar machinacijos. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų genuose vis dar įrašytas baimės DNR ir jį labai sunku ištrinti.

Prieš 20 metų pasukęs į politiką labiausiai nustebau dėl vieno dalyko – žmonių baimės išreikšti nuomonę, kovoti už savo poziciją. Maniau, kad taip elgiamasi dėl skiepytos SSRS politikos, tačiau, praėjus 27 metams, matau, kad situacija tokia pati. Štai praėjusią savaitę kalbėjausi su kolega, dirbančiu savivaldybėje, ir jis man atvirai pasakoja, kad žmonės, būna, ateina, skundžiasi, informuoja apie pažeidimus, bet, kai paprašai raštu pateikti skundą, stoja tyla, sutinkama tai daryti nebent anonimiškai. Kodėl žmogus bijo tai daryti savo vardu? Atsakymą randu savo kailiu patirtoje istorijoje. Prieš keletą metų aplankiau 3 mažamečių vaikų motiną. Vaizdas buvo kraupus – namų langai išdaužyti, vaikai neturi kur ruošti pamokų, elektros nėra, moteris nusivylusi... Neiškentęs parašiau raštus į kelias institucijas ir po kiek laiko atvykęs į namus pas tą pačią moterį sužinau stulbinančias naujienas. Taip, jai buvo skirtas tvarkingas butas, tačiau savivaldybės atstovai jai liepė daugiau akyse nebesirodyti su savo prašymais. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas.

Kodėl žmonės vis dar bijo? Todėl, kad daugelis nesijaučia esantys savo šalies šeimininkais. Politikus, valstybės tarnautojus laikome ne pasamdytais atlikti tam tikrą valstybei funkciją, o Dievo duotais „valdovais“. Įsikerojęs viršininko ir pavaldinio, feodalo ir baudžiauninko santykis tarp mūsų šalies valdžios ir eilinių piliečių yra verčiantis žemintis, prašyti, neleidžia tapti laisvais žmonėmis. Pasitikėjimas savo jėgomis neatsiejamas nuo pasitikėjimo valstybės institutais. Kai šlubuoja demokratiniai, teisiniai mechanizmai, kai raidė, paragrafas tampa svarbesni už žmogaus kančią, sunku patikėti, kad šioje šalyje galima rasti teisybę. Kita priežastis – mūsų žmonės vis dar jaučia socialinį nesaugumą – yra priklausomi nuo pašalpų ir pensijų dydžio, bijo prarasti darbą, būti pasmerkti, nuteisti, persekiojami. Pavyzdžiui, 2009-aisiais žmonių suorganizuotas mitingas baigėsi guminėmis kulkomis ir pilna sale nuteistųjų. Valdžia, vietoje to, kad pripažintų, jog šis nepasitenkinimas yra pagrįstas, pademonstravo, kaip reikia suvaldyti situaciją, pasitelkus kraštutines priemones. Ar tikrai to reikėjo? Paternalistinių santykių stiprinimas valstybėje verčia žmogų laukti malonės, o ne kovoti už savo teises, ne kurti savarankišką ekonominį pagrindą, o tikėtis paramos. Tokiam stovinčiam su ištiesta ranka piliečiui sunku „įpūsti“ drąsos.

Mūsų išrinkta Prezidentė, Seimas, politikai pirmiausia turėtų kurti tokią atmosferą ir tokias sąlygas, kad žmogui nekiltų nė mažiausia mintis apie baimę išsakyti savo nuomonę. Jie visų pirma turi tapti garantais, gynėjais kiekvieno piliečio, persekiojamo už kritiką, išsakytą nuomonę, pranešimą apie teisės pažeidimą. Tačiau akivaizdu, kad iki pat šiol viskas rutuliojasi priešingai ir vis dar ieškoma „kaltų“ bei norima „nusižengėlius“ sutraiškyti be gailesčio. Šalies progresui labai vertinga sąžininga konkurencija, tačiau, ką mes matome politikoje? Kovą be taisyklių, kai laimėjusysis turi sunaikinti priešininką. Tai taip pat signalas žmonėms, kad net politikai bejėgiai prieš galią turinčiuosius. Taip neturi būti ir mūsų žmonių vienintelė reakcija į šias aplinkybes – tai nesustabdoma emigracija.

Manau, kad kol mūsų visuomenė bus sukaustyta baimės išsakyti savo nuomonę, pastovėti už savo poziciją ir pranešti apie vykstančius nusižengimus, tol negalėsime kalbėti apie tikrąją nepriklausomybę. Kol žmonės manys, kad būtent valdžia turi sutvarkyti kiekvieno mūsų gyvenimą, tol negalėsime kalbėti apie tikrąją laisvę. Turime suprasti, kad valdžia – tai įrankis padėti ir sudaryti sąlygas oriai gyventi. Turime išmokti tapti nepriklausomais, atsikratyti savo fobijų ir sugriauti sukurtus stereotipus. Laikas į gyvenimą pradėti žiūrėti kaip į galimybę, o ne kaip į malonę, kurią kažkas Tau suteikė. Kaip sakė žymus Romos poetas Horacijus – „Amžinoje baimėje gyvenančio nepavadinsiu laisvu“. Todėl linkiu ateinančiais metais dažniau susimąstyti apie tikrąją laisvę išsakyti savo nuomonę ir su visomis šaknimis išrauti šį baimės DNR.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

jhr

jhr portretas
Tvorini, ar susimokėjai už nuzvizdintus arus? Eik nakum su savo pezalais...

Į kokią sąjungą dabar mini?

Į kokią sąjungą dabar mini? portretas
Ar už tvorą kuria nusigriebei valstybinės žemės gabalą, baudą jau sumokėjai? Ar vagi, bet bijai ir gėda? Tai bandei į saugumą, kad vogti bijojai? Papuolei į prokuratūrą, kadangi dirbti tingėjai?

cha ..Artureli norint nebijot issakyt savo nuomone

cha  ..Artureli  norint  nebijot  issakyt  savo  nuomone portretas
ar ,reikalaut savo teisiu , lietuva turi but teisine valstybe , , o ne policine vygdancia antiistatymines veikas.,turi but pakaltinami teisejai ir prokurorai su advokatais ---ir jiems bausmes uz nusikaltimus turetu but zymiai grieztesnes. tada jie jaus atsakomybe uz istattyma.... dabar viskas atvirksciai...eisi ieskot teisybes prokuroras apsiks teisejas pasodins ,o advokatas jiems pades [uz atitinkama uzmokesty] ....taip kad jau 30 metu lietuva a lia nepriklausoma ......bet teisinis bordelis joje tik super suviesejo ir eskot siam bordely teisybes beviltiskas reikalas visais klausimais ..[[jei neturi atliekamo milijono kisenej]
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Reitingų horoskopai
    Reitingų horoskopai

    Ar jūs tikite apklausų rezultatais? Numosite ranka, esą niekas tų paskalų rimtai nevertina. Tik vis tiek įdomu, kaip ir žiopsoti į horoskopus. ...

    1
  • Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs
    Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs

    Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje pirmiausia ilgas žvilgsnis į Italiją, o paskui trumpesnis į Rusiją. ...

    3
  • Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės
    Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės

    Eilinio festivalio eiliniai nuobodžiame pranešime spaudai skaitome: štai jau tradiciniu tapęs renginys šįmet vyks antrą kartą. Perskaitome ir pamirštame. Nes visi pranešimai būna vienodi ir nuobodūs, kultūros rengini...

    1
  • Būtovės slėpiniai. Kodėl patenki į draugų zoną?
    Būtovės slėpiniai. Kodėl patenki į draugų zoną?

    Troškimas patikti į akį kritusiam žmogui taip pat stipriai, kaip jis patinka tau, šiek tiek primena bandymus tobulai išvirti kiaušinį. Kartais, atrodo, darai viską teisingai, tačiau ima bjaurybė ir suskyla. Santykiuose irgi p...

    2
  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    19
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

Daugiau straipsnių