Mokinio krepšelis – su kišenėmis

Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšas jų užklasinei veiklai.

Apie išlaidas vadovėliams ar pratybų sąsiuviniams šiuokart nekalbama. Galime džiaugtis, kad visiškų pesimistų, netikinčių šalies švietimo sistema, yra tik 6 proc. Tačiau ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?

Teisybės dėlei reikia pripažinti – iš dalies nepasitikėjimą bendrojo lavinimo įstaigomis užsiaugino patys tėvai. Privačiai iniciatyvai pradėjus reitinguoti šalies ugdymo įstaigas, į šias varžytuves įsitraukė visi bent kiek ambicijų turintys mokyklų vadovai. Paprastos mikrorajonų mokyklos pradėjo šlietis prie aukštųjų mokyklų, keisti pavadinimus ir kitaip rūpintis savo rinkodara.

Labai greitai tokią mokyklą apgaubė prestižinės aureolė, o mokslas joje ėmė rodytis besąlygiška garantija, kad atžala gaus rinkos reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir galės studijuoti bet kuriame pasaulio (ar bent Lietuvos) universitete. Tai, kad mokslas didelėje dalyje šių nevalstybinių, bet valstybės dotuojamų ugdymo įstaigų daugiau ar mažiau mokamas, tapo savaime suprantamu dalyku. Kaip ir tendencija manyti, jog lavinimas visose likusiose paprastose mokyklose yra nepakankamas, todėl trūkumus privalu kompensuoti privačiomis pamokomis su korepetitoriais.

Ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?

Į mokinio krepšelio kišenę, kurios turiniu pasirūpina minėti 44 proc. tėvų, sukrenta ir neformaliajam ugdymui skirti pinigai. Švietimo politikai, išdidžiai primenantys savo kovą dėl valstybės išmokų už būrelius, turbūt nustebs, tačiau tie 15 eurų, kuriuos teoriškai galėtų gauti kiekvienas šalies moksleivis, pasiekia anaiptol ne visus.

Viskas tarsi ir teisinga: valstybė tokiu būdu bando į būrelius privilioti jų nelankančius vaikus. Tie, kurie savo vaikų visapusišku lavinimu rūpinasi neraginami, lieka, atleiskite, kvailio vietoje. Iki galo neaišku, kodėl neformalaus ugdymo krepšeliu negali pasinaudoti ir, pvz., valstybinių menų mokyklų auklėtiniai. Ar tik dėlto, kad tokiu būdu centrinis biudžetas papildomai dotuotų jų steigėjus – savivaldybes? Tik kodėl lėtinis erzelis dėl šalies ir savivaldybių biudžetų santykių turėtų daryti įtaką vaikų ugdymui?

Minėta apklausa nuteikia optimistiškai – juk 44 proc., nepaisant visko, pasiryžę mokėti už savo vaikų lavinimą. Tačiau jei tendencija nesikeis, o įkandin studijų, medicinos paslaugų iš dalies mokamu virs ir mokinių išsilavinimas, po metų šis procentas neabejotinai išaugs.


Šiame straipsnyje: Mokinio krepšelis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Pratybų sąsiuvinius būtina uždrausti!

Anonimas

Anonimas portretas
tai kaip privalu pirkt pratybas ar ne taip ir neatsako i pagrindini klausima

keista

keista portretas
Ir vėl statistika. Straipsnyje formuojama atitinkama nuomonė. Bet ar ji teisinga?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    11
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    11
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių