Mokinio krepšelis – su kišenėmis

Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšas jų užklasinei veiklai.

Apie išlaidas vadovėliams ar pratybų sąsiuviniams šiuokart nekalbama. Galime džiaugtis, kad visiškų pesimistų, netikinčių šalies švietimo sistema, yra tik 6 proc. Tačiau ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?

Teisybės dėlei reikia pripažinti – iš dalies nepasitikėjimą bendrojo lavinimo įstaigomis užsiaugino patys tėvai. Privačiai iniciatyvai pradėjus reitinguoti šalies ugdymo įstaigas, į šias varžytuves įsitraukė visi bent kiek ambicijų turintys mokyklų vadovai. Paprastos mikrorajonų mokyklos pradėjo šlietis prie aukštųjų mokyklų, keisti pavadinimus ir kitaip rūpintis savo rinkodara.

Labai greitai tokią mokyklą apgaubė prestižinės aureolė, o mokslas joje ėmė rodytis besąlygiška garantija, kad atžala gaus rinkos reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir galės studijuoti bet kuriame pasaulio (ar bent Lietuvos) universitete. Tai, kad mokslas didelėje dalyje šių nevalstybinių, bet valstybės dotuojamų ugdymo įstaigų daugiau ar mažiau mokamas, tapo savaime suprantamu dalyku. Kaip ir tendencija manyti, jog lavinimas visose likusiose paprastose mokyklose yra nepakankamas, todėl trūkumus privalu kompensuoti privačiomis pamokomis su korepetitoriais.

Ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?

Į mokinio krepšelio kišenę, kurios turiniu pasirūpina minėti 44 proc. tėvų, sukrenta ir neformaliajam ugdymui skirti pinigai. Švietimo politikai, išdidžiai primenantys savo kovą dėl valstybės išmokų už būrelius, turbūt nustebs, tačiau tie 15 eurų, kuriuos teoriškai galėtų gauti kiekvienas šalies moksleivis, pasiekia anaiptol ne visus.

Viskas tarsi ir teisinga: valstybė tokiu būdu bando į būrelius privilioti jų nelankančius vaikus. Tie, kurie savo vaikų visapusišku lavinimu rūpinasi neraginami, lieka, atleiskite, kvailio vietoje. Iki galo neaišku, kodėl neformalaus ugdymo krepšeliu negali pasinaudoti ir, pvz., valstybinių menų mokyklų auklėtiniai. Ar tik dėlto, kad tokiu būdu centrinis biudžetas papildomai dotuotų jų steigėjus – savivaldybes? Tik kodėl lėtinis erzelis dėl šalies ir savivaldybių biudžetų santykių turėtų daryti įtaką vaikų ugdymui?

Minėta apklausa nuteikia optimistiškai – juk 44 proc., nepaisant visko, pasiryžę mokėti už savo vaikų lavinimą. Tačiau jei tendencija nesikeis, o įkandin studijų, medicinos paslaugų iš dalies mokamu virs ir mokinių išsilavinimas, po metų šis procentas neabejotinai išaugs.


Šiame straipsnyje: Mokinio krepšelis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Pratybų sąsiuvinius būtina uždrausti!

Anonimas

Anonimas portretas
tai kaip privalu pirkt pratybas ar ne taip ir neatsako i pagrindini klausima

keista

keista portretas
Ir vėl statistika. Straipsnyje formuojama atitinkama nuomonė. Bet ar ji teisinga?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Galvos persodinimas
    Galvos persodinimas

    Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos persodinimo operaciją. Tiesa, kol kas tik negyvėliui. ...

  • Vokietijos politinė krizė: kas toliau?
    Vokietijos politinė krizė: kas toliau?

    Stabilumas – pastaruoju metu retai sutinkamas reiškinys Europoje. Derybos dėl „Brexit“ ir artėjantys rinkimai Italijoje su populistinėmis partijomis priešakyje, nuolat drumsčia Europos Sąjungos (ES) vandenį. Nesutarimai Vo...

    1
  • Rožė ir kregždė
    Rožė ir kregždė

    Atsišviežinę Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai, priimdami sprendimus, toliau elgiasi taip, tarsi jokio atsinaujinimo nebūtų. Ar ne keista? ...

    1
  • Biurokratija, per amžius, taškas
    Biurokratija, per amžius, taškas

    Technologijų amžius stipriai pakeitė mūsų gyvenimą. Galime apmokėti sąskaitas naudodamiesi elektronine bankininkyste. Galime apsipirkti internetu, ir pirkinius mums maloniai pristatys į namus. Tačiau yra sričių, kuriose vis dar karaliauja jo dideny...

    2
  • Blunkančių ribų iššūkiai
    Blunkančių ribų iššūkiai

    Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi at...

  • Sveikatos apsaugos ministerijos receptas
    Sveikatos apsaugos ministerijos receptas

    Seimo opozicija inicijuoja interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dėl keleto dalykų, tarp jų – ir dėl situacijos su receptiniais vaistais. Susidaro įspūdis, kad nuo šiol tabletės nuo galvos skausmo nebegalima nusipi...

    13
  • Patriotai: auksiniai ir eiliniai
    Patriotai: auksiniai ir eiliniai

    Seimą pasiekė nevyriausybinės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) iniciatyva įstatymu įtvirtinti specialųjį statusą nuo Kovo 11-osios iki Rugpjūčio pučo Maskvoje rugpjūčio 21 d. nepriklausomybę gynusiems asmenims. Idėjos autoriai tikina s...

    4
  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    19
  • Mūsų pakantumo testai
    Mūsų pakantumo testai

    Kiekviena diena mus bando įvairiais susitikimais, žiniomis, kurias turime priimti ar atmesti. Viešuma nepraeina be streso, naujų patirčių, plečiamo požiūrio. Reakcijas galima skirstyti į inertiškas, įprastas, ir kintančias, naujesnes. ...

    2
Daugiau straipsnių