Miglota „Brexit“ eiga

Liko mažiau nei metai, iki Jungtinė Karalystė turėtų pasitraukti iš ES. Theresa May ištarė reikalingą formulę prieš metus, 2017 m. kovo 29 d., ir laikrodis įsijungė. Buvo aktyvuotas ES sutarties 50 straipsnis, pagal kurį derybos privalo baigtis ir du parlamentai – ES ir Jungtinės Karalystės – turi patvirtinti sutartas sąlygas ne vėliau kaip per dvejus metus.

Yra sutarta keletas dalykų, tačiau daugelio labai svarbių klausimų sprendimas visiškai neaiškus. ES vadovaujasi tokia pozicija: „Niekas nėra suderėta, kol viskas nėra suderėta.“ Nors yra konkrečių susitarimų, – pavyzdžiui, britai sutiko mokėti bendrijai 39 mlrd. svarų skyrybų mokestį.

Tačiau iš vietos dar nepajudėjęs daug svarbesnis klausimas dėl Šiaurės Airijos ir Airijos respublikos sienos. Baiminamasi, kad įvedus pasienio kontrolę gali vėl kilti įtampa, o britai gerai prisimena, kas ten dėjosi anksčiau ir airių teroristų sprogdinimus Londone.

Yra du santykių su ES modeliai – norvegiškas ir kanadietiškas. Minkštasis „Brexit“ reikštų norvegišką variantą. Norvegija laikosi ES direktyvų, yra Europos ekonominės erdvės dalyvė, tačiau ji negali dalyvauti priimant sprendimus – o vykdyti juos privalo. Be to, norvegai moka metinį mokestį į ES biudžetą ir privalo įsileisti darbui ES piliečius. Šie du klausimai buvo aršiai keliami išstojimo šalininkų per referendumą, bet šiuo keliu jie nebūtų išspręsti.

Kietasis „Brexit“ yra Kanados modelio taikymas. Ji savo santykius su bendrija suderėjo laisvos prekybos sutartyje, kuri šiuo metu yra ratifikuojama ES nacionaliniuose parlamentuose. Tačiau ši sutartis apima tik prekes. Ji išspręstų fizinių muitinių klausimą, nes kertant sienas prekių tikrinti nereiktų. Tačiau net 80 proc. Didžiosios Britanijos BVP sudaro ne prekės, o paslaugų tiekimas. Jau paskaičiuota, kad kanadietiškas modelis per 10 metų Jungtinei karalystei kainuotų 30 mlrd. svarų daugiau nei norvegiškas.

Britai norėtų sutarti dėl tarpinio varianto, tačiau akivaizdu, kad ES derybose laikysis labai kietai. Yra aiškiai pasakyta, kad niekas Jungtinei Karalystei neleis nusirankioti vyšnių nuo torto. Pažvelgus į tai, kas sutarta, o kas – ne, matosi, jog per pirmus metus toli gražu neįsivažiuota iki pusės klausimų.

Viešojoje erdvėje vis garsiau pradeda skambėti mintis apie antrą referendumą. Logika labai paprasta: pirmame referendume balsuota dėl išstojimo apskritai, o antrasis turėtų atsakyti, ar britams priimtinos tos sąlygos, kurias suderės jų vyriausybė, ar jie sutinka su anksčiau nežinotomis pasekmėmis, kurių didelė dalis bus jiems nepalankios.

ES sutarties 50 straipsnio autorius lordas Kerras vasarį sakė Lordų rūmams, jog ES atidėtų išstojimo datą ir sustabdytų „Brexit“ procesą, jei JK skelbtų antrą referendumą. Visuomenės apklausos rodo, kad auga skaičius norinčių pasisakyti dėl suderėtų sąlygų (47 proc. nori, 34 proc. nenori). Taigi, esant proceso pusiaukelėje, dar visai neaišku, nei koks bus „Brexit“, nei jo baigtis.


Šiame straipsnyje: BrexitESbritai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    11
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

Daugiau straipsnių