Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupacijos keliu.

Per tris dešimtmečius Lietuvoje išaugo dvi naujos kartos. Anuomet didžiausia vertybė buvo laisvė ir pinigai. Šiandienos žmogui labiausiai trūksta eurų, laisvo laiko ir vidinės ramybės.

Sąjūdžio iškovota laisvė suteikė nemažai privalumų, tačiau „išplovė“ vertybes. Vaikų auklėjimas šiandien gula ant senelių ir ujamų mokytojų pečių. Į užsienius dėl didesnių atlyginimų išvykusių tėvų pedagoginiai pusvalandžiai su puikiai savo teises žinančiomis atžalomis dažnai vyksta per skaipą.

Kartu su raudonosiomis vėliavomis piršta bendruomeniškumo dvasia taip įgriso, kad šiandien dažnas užsiveria vienatvėje. Sovietmečio įprotis eiti bet kuriuo paros metu guostis pas kaimynus išnyko kaip ir deficitinės prekės. Laiko nevaržomą ir nieko nekainuojančią išklausymo tarnystę, kurioje talkina savanoriai, šiandien siūlo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“. Iš šios organizacijos į Vyriausybę atėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras nesugebėjo įveikti valdiškos biurokratijos hidros ir valdžios įstaigų atgręžti į nepritekliuje ir beviltiškoje situacijoje atsidūrusius žmones.

Nepaisant laisvės privalumų, kurie yra neginčijami, kai kuriose srityse visgi elgiamės kaip Lietuvai kenkiantys okupantai. Pinigų godulys daro žalą istoriniam Vilniaus kraštovaizdžiui. Per tris dešimtmečius sostinės senamiestis sugriautas labiau negu per du kartus ilgesnį sovietmečio periodą.

Įsijungus žinias dažnai tenka išgirsti, kaip valdžios žmonės kviečia mokėti visus mokesčius, tačiau nepasidomi, kaip išgyvena minimalias pajamas gaunantieji, smulkiojo verslo arba meno atstovai. Valstybei ant sprando nenorintis sėdėti rašytojas, kūrybai pasitelkęs savo protą, naudojantis savo kompiuterį ir elektrą, privalo mokesčiams atseikėti beveik pusę gauto honoraro.

Buhalterinis valstybės mąstymas lėmė tai, kad medicinos studentai per darbo mėnesį Anglijos stovykloje uždirba tiek, kiek Lietuvos gydytojas per tris mėnesius. Lietuvos senjorai stebina gebėjimu išgyventi už protu nesuvokiamą pensiją.

Darbdavių siekis įdarbinti visų galų meistrus baigiasi tuo, kad gero staliaus, baldžiaus tenka su žiburiu ieškoti. Užsienin išvykusius vietos statybininkus keičia baltarusiai ir ukrainiečiai. Įdomu, iš kurios šalies teks įsivežti, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokytojų?

Prieš tris dešimtmečius į politiką ėjo šviesiausi, kilnių idėjų turėję žmonės. Šiandien stebint politikos skandalų krečiamą šalį į akis krinta tai, kad politikos lauke vyrauja greito ir didelio uždarbio siekiantys žmonės. Jų išsikelti tikslai nepaiso pačių priimamų įstatymų ir deklaruojamo skaidrumo reikalavimų.

Laisvoje Lietuvoje beveik nebesiaukojama kitų labui. Prisimenant istorinę prieš trisdešimt metų išgyventą patirtį, norisi, kad ir šiandienos politikai, kaip tie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, klausytų savo sąžinės, paisytų valstybės interesų ir būtų garbingi.  O kiekvienas, menantis prieš tris dešimtmečius prasidėjusį istorinį virsmą suvoktų, kad laisvė yra kasdienis įsipareigojimas kurti valstybę, kur visi jaustųsi kaip namuose, neskurstų, nekentėtų ir galėtų tikėtis teisingumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    1
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Sugrįžta Kauno didybė.  Jaunimas iš emigracijos ir kitų šalies miestų kraunasi lagaminus ir skuba į Kauną,  nes laikinojoje sostinėje  gyvenantys ir kuriantys aukšto lygio jaunieji profesionalai traukia ...

    7
  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    6
  • Politinės rinkodaros dumblas
    Politinės rinkodaros dumblas

    Politinės rinkodaros ir savireklamos asas, turbūt garsiausias tėvas Lietuvoje (po Kęstučio P.), parlamentaras ir disidentas Petras G. susirūpino grėsmėmis valstybei, kurią myli kaip pats save ir savo Seimo kėdę. Todėl surašė laišką,...

    6
  • Vietoj „Kvadrato“ – joga
    Vietoj „Kvadrato“ – joga

    Naujienų srauto niekaip neapleidžia švietimo sistemos naujovės. ...

    1
  • Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius
    Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius

    2018-ųjų lapkritis – kupinas išdidumo ir nostalgijos, šalims minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir nepriklausomų valstybių susikūrimą (arba atsikūrimą) žlugus Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos imperijoms. ...

    2
  • Neteisingas teisingumas
    Neteisingas teisingumas

    Aišku, privati nuosavybė yra neliečiama, o jei liečiama, už ją kompensuojama. Maža smulkmena, dar žiūrint, kieno liečiama. Jei liečiama niekam nežinomų, mažų žmonelių, tie gali ir palūkėti. Pavyzdžiui, šiuo metu grąžinta 99 p...

    7
Daugiau straipsnių