Meilės prisipažinimas

Kaunas mano akiratyje išniro nelauktai, tiesiog į šį miestą visi persikraustėme. Tuo metu tai buvo miestas, kuriame stovėjo gazuoto vandens automatai ir važinėjo čekiški troleibusai. Artimiausiame man didesniame mieste – Ukmergėje – to nebuvo. O Kaune buvo netgi Laisvės alėja, kuria tuo metu tie troleibusai irgi važinėjo.

Atvykome čia 1972-aisiais, Romui Kalantai jau virstant fakelu. Girdėjau apie jį kalbant, tačiau buvau per mažas suprasti, kas įvyko. Kaunas atrodė saugus ir savas, KGB mane sustabdys (tiesiog gatvėje) – daug vėliau.

O kol kas buvo kino teatras "Pasaka", kur žiūrėdavau pirmuosius multikus, vėliau virtusius kokiais nors "Nuotykių ieškotojais" su Alaine‘u Delonu ir Joana Šimkute. Laisvės alėjoje buvo ir vaikų kavinė "Pasaka", ten eidavome stovėti ilgose eilėse prie skaniausio pasaulyje pieno kokteilio.

Žaliakalnis, kuriame ligi šiol gyvenu, atrodė tarsi kaimas mieste – žmonės vieni kitus pažįsta, tačiau nėra susvetimėję, savi. Vaikščiodavau po Žaliakalnį, matydamas tuos nuostabius namukus, už kurių langų gyvenimas net trumpam nesiliaudavo. Keista, bet vaikystės draugai buvo rusai. Jie čia nuo seno ir labai gerbiantys mūsų valstybę. Kitus (esmingai kitus) rusus ir lenkus pamačiau būdamas vadinamosiose pionierių stovyklose. Tai buvo jau kas kita, labai toli nuo Kauno rusų, kažkaip tranku ir didžiavalstybiška.

Vėliau visi eidavome sėdėti "prie "Laumės"", net keista, kad ši saldainių parduotuvė tapo Kauno hipių ir neformaliojo jaunimo susibūrimo vieta. Sėdėdavome ten visi, nuo poetų iki būsimųjų savivaldybės tarybos narių.

Labai sunku suprasti, kodėl Kaunas neišsaugojo savo strateginių restoranų: "Tulpės", "Metropolio", "Žalio kalno", "Kauko" ir t. t. Tai ne vietos ateiti ir nukaušti, tai miesto atmintis. Čekijoje jų šimtai, Kaune neliko. Tik tiek, kad miestas atsikuria, jis gyvas. Žinoma, kuriamos naujos vietos, "Žalgirio" arena čia geras pavyzdys, tačiau senieji kauniečiai pamena ir tas vietas, kurios neišsaugotos.

Baigiant kalbas apie tai, galima pasakyti, kad Paryžius ir Amsterdamas – puikūs miestai. Bet niekas neprilygs Kaunui. Ir tai toli gražu ne patetika. Tai miestas, kurį labai myliu.


Šiame straipsnyje: Kęstutis Navakas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas Puidokas

Vytautas Puidokas portretas
JŪs teisus šimtą kartų,tai tikrai tas miestas, kuriame labai patogu gyventi.Kaunas yra Lietuvos širdis.Tai irgi ne patetika,aš taip pat myliu savo Kauną.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių