Meilė be prievartos

Kartkartėmis mėgstu susiorganizuoti tai, ką garsioji Agnė Jagelavičiūtė vadina diena be prievartos, o italai filme "Valgyk, melskis, mylėk" – "dolce far niente" ("saldus nieko neveikimas"). Manosios kūno ir proto išeiginės dažniausiai susidaro iš lovos režimo, daug kinų maisto, atrodymo taip, kad jei kiltų gaisras ir tektų bėgti laukan, žmonės turbūt palaikytų bename, ir kokios nors įtempto galvojimo nereikalaujančios veiklos – bukų komedijų ar lindėjimo instagrame. Bet štai vakar, kad ir kaip nesinorėjo įjungti analitinio mąstymo, tai nutiko savaime, užtikus vienos rusų tinklaraštininkės anketą.

Ji, mano bendraamžė, jau spėjo ištekėti už dvigubai vyresnio oligarcho, pagimdyti vaiką, vėl stebuklingu būdu per kokią savaitę grįžti į buvusias coliukės formas ir sėkmingai užkariauti ir išlaikyti mados ikonos pozicijas. Iš esmės viskas būtų sveikintina, kol neaptikau įrašo, kuriame ji dalijasi laimingų santykių paslaptimis. Iš penkių influencerės taisyklių kelios, nors gal papiktintų radikalias feministes, buvo gan logiškos: būti įdomiu ir veikliu žmogumi, stengtis suteikti vyrui tiek fizinį, tiek emocinį ryšį ir malonumą, išlikti moterimi, jei jau nori, kad vyras būtų vyru.

Bet likusios dvi pašiaušė kailį ir man. Citata "Su sena palaidine komplimentų iš vyro nesulauksite. Turite atrodyti gerai net tada, kai to nenorite" skamba kaip instruktažas elitinėms palydovėms, bet ne reali moters, ne vienus metus su vyru gyvenančios po vienu stogu, kasdienybė. Toliau – dar geriau. "Niekada negalite būti liūdna. Sakykite, kad jūsų vyras pats geriausias." Tai galima būtų nurašyti vienos savo laimę (pusamžio verslininko pavidalu) už uodegos nučiupusios merginos pastangoms jos nieku gyvu nepaleisti. Bet šitokių, įvedę į paieškos sistemą "sėkmingų santykių paslaptys", rasite tiek, kad nors vežimu vežk. Tik kad ir kaip tos šokoladu ir lengvomis haliucinacijomis dvelkiančios moterys stengiasi demonstruoti gražų santykių fasadą, kyla natūralus klausimas: kas gali būti nuoširdžiai laimingas, kai net savo namuose, su artimiausiu žmogumi, negali būti savimi?

Norisi tikėti, kad ne tokie tie vyrai kvailiai, jog tikėtųsi šalia savęs 24 valandas per parą matyti besišypsančią lėlę Barbę.

Tikrai nebandau pasakyti, kad, vos ištekėjus ar užmezgus rimtus santykius, reikia amžiams užmiršti pudrą ar skutimosi peiliukus. Ir jei nuolatos rodai kaprizus ar vos vyrui įžengus pro duris užpuoli jį tokia priekaištų ir reikalavimų lavina, kad jam gyvenimas virsta pragaru žemėje, tikėtina, kad vieną dieną neapsikentęs dės į kojas. Bet tai yra kraštutinumai. Taip pat, kaip ir patarimai visada atrodyti tarsi keliaujant į Holivudo premjerą.

Ypač jei seniai peržengėte romantiškų pasimatymų etapą, savaime suprantama, kad bus blogų dienų. Bus gripo, pagirių, rotavirusų, PMS, nesėkmių darbe, savaitgalių, kai darbinę šypseną norėsis palikti stalčiuje kartu su blakstienų tušu. Pamenu, interviu su Indre Stonkuviene metu ji iškėlė nors ir retorinį, bet tiesiog genialų klausimą šia tema: "Na, negi gyvename su šitokiais idiotais, kurie nesupranta, kad gimdydama aš tikrai gražiai nedejuosiu"?

Ir tikrai, norisi tikėti, kad ne tokie tie vyrai kvailiai, kad tikėtųsi šalia savęs 24 valandas per parą matyti besišypsančią lėlę Barbę. Ir, tiesą sakant, daugumai pastarosios ne taip ir patinka. Gal gyvenime bendravau su kažkokiais išskirtiniais vyrais, bet gerai pagalvojus tenka pripažinti, kad nuoširdžiausios ir giliausios akimirkos anaiptol nebūdavo tos, kai klapsėdavau vizažisto priklijuotomis blakstienomis ant piršto sukdama šilkines garbanas.

Turbūt visi "kokia tu stebuklinga" iš jų lūpų pasigirsdavo tada, kai pasikriuksėdami juokdavomės iš nešvankių vienas kito anekdotų. Kai tarsi rašalo dėmės susigėrę į sofą dalydavomės mintimis apie gyvenimą ir paskutiniu picos gabalėliu. Kai su ta pačia sena vyriška palaidine gamindavau pusryčius. Juk, kad ir kaip elegantiškai atrodome su aukštakulniais ir kvėpuoti trukdančiu korsetu po suknele, kone svarbiausias dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti ręsti laimingų santykių pamatus – kuo daugiau dienų be prievartos. Tiek jam, tiek jai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stasys

Stasys  portretas
Vel ta kutvela aiskina mums apie gyvenima ,ir dar beveik gatves zargonu ,turbut daug patyrusi ,kad leidzia sau pamokslauti ,senele visazine,bet ar mums idomu ?

AK

AK portretas
O kas nutiko vėliau?

Kitas Tomas

Kitas Tomas portretas
Gal ir graži, bet rašyti ryškiai neturi ką. Pasiklydusi gyvenime.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Virtualus linčo teismas
    Virtualus linčo teismas

    Dar nespėjęs apšilti kojų naujasis švietimo ministras susidūrė su nepagražinta švietimo bendruomenės realybe. Vos švenčių proga ir taktiniais sumetimais ministerijos apsiaustį nutraukė oresnių darbo sąlygų reikalaujant...

    1
  • Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut
    Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut

    Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir gali...

    3
  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    8
Daugiau straipsnių